Apie mus

Dar besimokydamas Joniškio progimnazijoje Albinas tapo ateitininku, tėvai norėjo, kad sūnus pasirinktų kunigystę, tačiau jį traukė literatūra, mokslas. 1924–1928 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, čia išryškėjo jo talentas rašyti, organizuoti leidybą: aktyvus jaunuolis, su Kostu Korsaku  leido laikraštėlį „Liepsnos“. 
1928 m. įstojo į Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Norėdamas šiek tiek užsidirbti, pradėjo bendradarbiauti spaudoje.  1930 m. įkūrė laikraštį „Lietuvos studentas“, buvo pirmasis jo redaktorius. Tapo Vytauto Didžiojo universiteto studentų korporacijos „Romuva“ Prūsų sekcijos pirmininku, redagavo pagarsėjusį leidinį „Prūsai – ketvirtasis Baltijos narys“. 1932 m. redagavo laikraštį „Aklųjų dalia“, nuo 1933 m. laikraščio „Tėvų žemė“. Išryškėjo jo polinkis gilintis į ekonomikos, verslo klausimus. Nuo 1936 m. Albinas Briedis tapo savaitraščio „Verslas“ ir žurnalo „Amatininkas“ redaktoriumi. Jis, kaip novelistas,  gerai žinomas ir tarp to metų literatų, rašytojų, publikuojamas šalia B. Brazdžionio, S. Anglickio, A. Vaičiulaičio, S. Nėries ir kitų.  Bendradarbiavo almanache „Granitas“, žurnale „Linija“. 
Sovietmečiu Albino Briedžio pavardė buvo nukeliavusi į užmarštį, jis, kaip ir daugelis kitų, tapo tarsi „ištrintas“ iš Lietuvos istorijos. 1940 metais, dar prieš liepos 21 d., kai Lietuva tariamai įstojo į Sovietų sąjungos sudėtį, liepos 12 naktį Albinas Briedis buvo suimtas ir įkalintas. Tą naktį pagal NKVD paruoštą įsakymą buvo suimti Lietuvos vyriausybės nariai, spaudos darbuotojai, Lietuvos kariuomenės karininkai, šauliai ir kt. 
Iš teisininko Zigmo Toliušio prisiminimų apie kartu praleistą laiką kalėjime: „Briedis, aukštas, laibas jaunikaitis, kilęs nuo Latvijos pasienio, nuo ryto iki vakaro vaikščiodavo po erdvią kamerą ir vis niūniuodavo lietuviškas daineles. Jis mažai su kuo kalbėjo, buvo prislėgtas, nors stengėsi to neparodyti. Lietuviškų dainelių jis mokėjo begales ir, matyt, turėjo gerą klausą. Briedis man pasisakė, kad jo motina buvusi ilgametė Joniškio bažnyčios choro dalyvė“. Po tardymų ir beveik metų praleistų kalėjime buvo suregztas kaltinimas: „Briedį Albiną, sūnų Juozo, kaip socialiai pavojingą elementą, uždaryti į pataisos darbų lagerį 8 metų laikui“. 1941 m. gegužės 8 d. jis buvo išvežtas į Komijos šiaurę tiesti didžiąją Šiaurės Pečoros magistralę. Jau spalio mėnesį išryškėjo, kad jis serga pelagra, kuri pasireiškė odos žvynuotumu, viduriavimu, nenumaldomu troškuliu. Mirė Albinas Briedis lapkričio 4 d. „nuo baisaus kraujingo viduriavimo, iš bado suvalgęs prižiūrėtojų išmestas žuvies atliekas“. Palaidotas bendroje duobėje kartu su kitais likimo draugais geležinkelio Kotlasas-Vorkuta statybos lageryje prie Sivaja Maska, Komijoje.
Jaunas, talentingas, veiklus žmogus žuvo pačiame jaunystės žydėjime. Albinui Briedžiui buvo tik 32 metai...

 Vijoleta Kuprevičienė