Apie mus

Architektūra
Bažnyčia suprojektuota kaip halinė, kryžiaus plano, trinavė struktūra, kurios erdvinė kompozicija būdinga vėlyvajam istorizmui. Ji yra vieno bokšto – pagrindinį fasadą vainikuoja monumentalus 59,83 m aukščio bokštas-varpinė, išsiskiriantis įmantria viršūne-šalmu. Šis bokštas ne tik architektūrinis, bet ir simbolinis vertikalumo akcentas – jis jungia žemiškąją ir dangiškąją erdvę, matomas iš tolo ir tapęs vienu iš Joniškio simbolių.
Fasadą puošia arkinės nišos su šventųjų skulptūromis, daugumą kurių sukūrė garsus lietuvių skulptorius Vincentas Jakševičius. Langai – arkiniai, dalis jų puošti vitražais, o gausios, meniškai išdrožinėtos ąžuolinės durys papildo šventovės meninę ir sakralinę vertę. Visas pastatas pasižymi proporcingu tūriu, simetriška išdėstymo struktūra, harmoningai sujungiančia gotikinius ir romaninius stilistinius elementus.

Vidaus erdvė
Interjere išsiskiria 7 altoriai, kurių dauguma puošti medžio drožybos elementais, su stilistiškai įvairiais paveikslais bei skulptūromis. Ypač vertingi yra senieji XVIII a. varpai, iki šiol skambantys šventovėje. Didieji vargonai – Liepojos meistro Karlo Hermano darbas, su puikiomis akustinėmis savybėmis, iki šiol naudojami liturginėse apeigose ir koncertuose.
Bažnyčios grindys išklotos mozaikinėmis plytelėmis, kurios atspindi XX a. pradžios interjero kultūrą. Šventovės interjeras laikomas meniškai reikšmingu tiek dėl savo išlikusių originalių detalių, tiek dėl įvairių laikotarpių sakralinio meno objektų.

Sakralinio meno vertybės
Bažnyčioje saugoma daug aukštos meninės bei istorinės vertės kūrinių. Vienas iš jų – Šv. Martinijono relikvijoriai, taip pat išlikęs XVII a. paveikslas su aptaisais ir votais, skirtas tam pačiam šventajam. Šie objektai liudija ne tik ilgą Joniškio parapijos istoriją, bet ir šventovės reikšmę platesniame Lietuvos religiniame ir meniniame kontekste.
Didelę reikšmę turi ir iš Joniškio kilusio žymaus dailininko Adomo Varno paveikslas „Šv. Angelas sargas“, kuris papildo bažnyčios interjerą originaliu, lietuviškos dailės paveldu.

Šiuolaikiniai papildymai
2017 m. bažnyčios bokšte įrengti mechaniniai, apšviesti laikrodžiai, kurie ne tik rodo laiką, bet ir kas valandą muša varpo dūžius. Šie laikrodžiai papildo bokštą kaip miesto laiko simbolį, derantį prie šimtmečio senumo architektūros.

Žymūs Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios kunigai
Morkus Lančkis. Pirmasis žinomas Joniškio parapijos klebonas. Minimas 1526 m., kai Vilniaus vyskupo Jono rūpesčiu Kalnelio kaime (dabartinio Joniškio vietovėje) buvo pastatyta pirmoji bažnyčia.
Liudvikas Šiaučiūnas. Klebonavo XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Jo iniciatyva 1895–1901 m. buvo pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Už nuopelnus parapijai parapijiečiai 1931 m. prie bažnyčios pastatė jam paminklinį biustą, kurį sukūrė skulptorius Albertas Antinis.
Petras Lažinskas. Klebonavo pokario metais. Po Antrojo pasaulinio karo vadovavo bažnyčios atstatymo darbams. Jo rūpesčiu buvo suremontuota karo metu apgadinta bažnyčia, o parapijos veikla atgaivinta nepaisant sovietinės valdžios suvaržymų.
Juozapas Dobilaitis. Buvo ne tik dvasininkas, bet ir švietėjas, aktyviai dalyvavęs visuomeninėje veikloje. Jo pastangomis parapijoje sustiprėjo katalikiškas jaunimo ugdymas, veikė tikybos pamokos, vyko religinės rekolekcijos. Kun. Dobilaitis skatino kultūrinį gyvenimą ir bendruomenės sąmoningumą tuo laikotarpiu, kai Lietuva kūrėsi kaip nepriklausoma valstybė.
Eduardas Semaška. Klebonavo nuo XX a. pabaigos iki 2019 m. Jo tarnystė pasižymėjo bendruomeniškumo skatinimu, labdaringų ir pastoracinių veiklų plėtra. Dėl savo nuoširdumo ir atsidavimo buvo labai vertinamas parapijiečių.
Remigijus Jurevičius. Nuo 2019 m. – Joniškio parapijos klebonas ir Joniškio dekanato dekanas. Žinomas kaip darbštus ir praktiškas kunigas – pats rūpinasi bažnyčios priežiūra. Jo iniciatyva vyksta parapijos atsinaujinimas ir moderni bendruomenės veikla.

Parengė Vijoleta Kuprevičienė