Apie mus

Vakaro centre – pats jubiliatas. J. Šalkauskas su jam būdingu nuoširdumu ir lengva ironija dalijosi prisiminimais apie laikus, kai dalyvavo Lietuvos radijo diktorių konkurse, atskleidė anuomet egzistavusius joniškietiškos kalbos „taisymo“ niuansus. Pasakojimai apie sutiktus žmones, gyvenimo vingius ir netikėtus kuriozus skambėjo gyvai, tarsi trumpi, bet spalvingi epizodai iš turtingos biografijos. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir išskirtinis hobis – kaklaraiščių kolekcionavimas, apie kurį jubiliatas kalbėjo su šypsena, tarsi apie dar vieną savo gyvenimo istorijų skyrių.

Ypatingą vietą vakare užėmė padėkos. Didžiausią jų J. Šalkauskas skyrė bibliotekai ir jos darbuotojoms – už atmintį, už kvietimus sugrįžti, už rengiamas parodas ir nuolatinį ryšio palaikymą. Tai buvo akimirka, kai tapo akivaizdu: ši draugystė – abipusė.

Sveikinimų netrūko ir iš oficialių svečių. Jubiliatą pagerbė Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis, Kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės patarėja Inga Brūžienė perdavė sveikinimo žodžius, vicemerė Gita Vilčiauskienė, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius Mindaugas Balčiūnas, Leonas Karaliūnas, Vidutė Petraitienėir kiti bičiuliai, bendruomenės nariai. Tačiau bene jautriausi momentai gimė tuomet, kai žodį perėmė salėje susirinkę žmonės – jų prisiminimai, linkėjimai ir šilti žvilgsniai kūrė ypatingą bendrystės jausmą.

Vakaro nuotaiką subtiliai papildė Joniškio kultūros centro grupė „Ašalia“. Jų atliekamos dainos suteikė renginiui jaukumo, o tarp muzikinių intarpų sklandžiai įsiliejo ir toliau tekėjusios istorijos.

Šis jubiliejinis vakaras tapo ne tik asmeninės sukakties paminėjimu, bet ir priminimu, kokią vertę turi žmogaus gyvenimo patirtys, atmintis ir ryšys su savo kraštu. O svarbiausia – kad tie pasakojimai vis dar reikalingi, klausomi ir saugomi.


I. Lipskienės inf. ir nuotr.