Apie mus

Jolita Skablauskaitė –  rašytoja, menotyrininkė, dailininkė. Gimė 1958 m. rugsėjo 20 d. Kuisių kaime, Joniškio rajone. Mirė 1918 metais kovo 10 d. Joniškyje, palaidota senosiose Joniškio kapinėse.

1976 m. Vilniaus dailės institute baigė menotyrą, pati apipavidalindavo, iliustruodavo savo knygas. Dirbo kultūros įstaigose Kaune, Vilniuje. J.  Skablauskaitė išleido knygas: „Tik šviesūs paukščiai naktyje“ (1986 m.), eilėraščių rinkinį „Šviesa, tiesa ir ilgesys“ (1989 m.), „Žolių kartumas“ (1990 m.), „Liūnsargių moteris“ (1993 m.), „Mėnesienos skalikas“ (1997 m.), „Trečiasis tūkstantmetis“ (2000 m.), „Kitas kraujas“ (2002 m.), „Septyniadangė erdvė“ (2004), „Brudenis“ (2006 m.), „Sado sindromas“ (2010 m.), „Žiežulės“ (2014 m.), jau po rašytojos mirties išleistas apsakymų rinkinys „Fatum“ (2018 m.) ir „Lapai iš dienoraščio“ (2020 m.).

Jolitos Skablauskaitės kūrybą dažnai palydi žodžiai: fantazija, magija, burtai, vizijos, miražai, sapnai, siurrealistika. Jos literatūros pasaulis paslaptingas, gal ne visada  suprantamas, tačiau intriguojantis, viliojantis, labai įdomiai pateikiamas. Jau pirmojoje knygoje išryškėjo svarbiausieji Jolitos Skablauskaitės kūrybos bruožai: postmoderni meninė jausena, meno kūrinio kaip savarankiškos tikrovės modeliavimas, subtili fantastikos, magijos, paslapties ir tikrovės elementų sampyna. 

„Aš neturiu kito gyvenimo, tik literatūrą, – sakė ji. Kai rašau užsidarau nuo viso pasaulio, neįsijungiu radijo, neskaitau knygų. Geriausia erdvė kūrybai – Kuisių kaimas. Čia beveik kas vasarą gimsta naujas romanas, žiemą jį belieka sutvarkyti, redaguoti. Gerai knygai parašyti reikia daug laiko, penkerių metų“.