Apie mus

Kelionės metu aplankėme Valakų kaimą, kuriame gyveno garsus knygnešys Viktoras Pečiulis (1855-1941). Čia, jo buvusios sodybos vietoje, stovi paminklinis akmuo – nebylus liudininkas laikų, kai lietuviška spauda buvo slapta, o jos platintojai rizikavo savo laisve ir gyvybe. Prie akmens uždegėme žvakutes, o bibliotekininkė papasakojo neįtikėtiną V. Pečiulio istoriją, kuris lietuvišką spaudą ir knygas platino 1886-1904 m. iki pat spaudos draudimo panaikinimo. Knygas jis slėpdavo daržinėje, krūmuose po akmenimis, miškelyje ąžuole tuščiu kamienu, o pėsčiomis pargabendavo jas net iš Šiaulių. Jį sekė caro žandarai, krėtė namus, bet meilė gimtajam žodžiui buvo stipresnė už baimę.

Tikra staigmena tapo galimybė pavartyti ir paskaityti 1850-1855 metų seną knygą – gyvą praeities relikviją, menančią draudžiamą lietuvišką spaudą.

Tęsdami kelionę, stabtelėjome prie buvusios geležinkelio siauruko stoties – vienintelės likusios detalės, geltono namo, primenančio, kad čia kadaise riedėjo traukiniai. Po trumpos pertraukos, pasistiprinę arbata, pajudėjome link paskutinio kelionės taško – Kriukų kapinių. Čia, amžino poilsio vietoje, ilsisi Viktoras Pečiulis. Prie jo kapo vėl suspindo žvakučių liepsnelės – tyli padėka už jo drąsą ir pasiaukojimą. Stovėdami prie knygnešio kapo, visi supratome, kokia neįkainojama yra laisvė. Galime laisvai skaityti, mokytis, kurti gimtąją lietuvių kalba – tai, už ką kovojo tokie žmonės kaip V. Pečiulis.

Žygyje dalyvavo Kriukų vaikų dienos centro lankytojai bei vadovė Daina. Tai buvo ne tik kelionė, bet ir istorijos pamoka, kuri dar ilgai išliks visų atmintyje.

V. Navickienės inf.
D. Musejukienės nuotr.