Apie mus

Gimė 1844 m. lapkričio 12 d. Joniškyje. Mirė 1916 m. lapkričio 7 d.

Iki 1863 m. sukilimo mokėsi Šiaulių gimnazijoje. Baigęs septynias klases grįžo į tėvo dvarą Medvilionyse ir drauge su seserimi Terese ūkininkavo. Visą laisvą nuo ūkio rūpesčių laiką jie skyrė mokymuisi – domėjosi literatūra, filosofija, menu, mokėsi kalbų. Teresę ypač domino pedagogika. Išsilavinę, pritariantys socialinio teisingumo ir reformų idėjoms Goesai savo sodyboje įkūrė Šiaurės Lietuvos kultūros ir švietimo centrą. Spaudos draudimo metais Medvilionys buvo saugi draudžiamųjų lietuviškų knygų slaptavietė. Povilas Višinskis Medvilionius pasirinko savo slaptosios spaudos platinimo centru. Knygoms platinti S.Goesas subūrė vietinius knygnešius, daugelis kurių buvo jo paties ūkyje dirbę patikimi samdomi darbininkai. Be jo paramos neapsiėjo nė vienas naujas pažangus spaudos leidinys. Stanislovas, Teresė ir Viktorija Goesai Medvilionyse buvo sukaupę didelę biblioteką, kurią sudarė knygos lietuvių, rusų, lenkų, prancūzų kalbomis. Netrūko ir periodinės spaudos leidinių: laikraščių, žurnalų Keliolika metų prieš lietuviškos spaudos atgavimą savo namuose jie įkūrė slaptą mokyklą, kurioje Teresė ėjo mokytojos („daraktorkos”) pareigas. Apie 1910 m. S. Goesas padovanojo 2,2 dešimtinių (1 dešimtinė – 1,0925ha) dydžio sklypą Joniškio mokyklai statyti, o seserys Teresė ir Viktorija Goesytės – žemės sklypą Medvilionių pradžios mokyklai. S. ir T. Goesų sodyboje visais laikais spietėsi plačios apylinkės jaunimas, o per vasaros atostogas kasmet susiburdavo iš aukštųjų mokyklų sugrįžęs nemažas būrys studentų: P. Višinskis, A. Varnas, V. Požėla, Z. Skirgaila, A. Janulaitis ir kiti. Čia lankėsi prof. J. Jablonskis, G. Landsbergis-Žemkalnis, A. Smetona, G. Petkevičaitė-Bitė. Jaunimas nekantravo pasireikšti kultūrinėje veikloje, ir jų troškimams visada pritardavo S. ir T. Goesai. Jau 1901 m. erdviame svečių kambaryje Medvilionyse įvyko vienas pirmųjų slaptų lietuviškų vaidinimų – Žemaitės ir G. Petkevičaitės-Bitės komedija „Velnias spąstuose 1907 m. T. Goesytės ir V. Gravrogkienės lėšomis buvo įkurtas lietuviškas knygynėlis, nelegaliai veikęs Kriukuose, mokytojo Felikso Daugėlos namuose. Medvilioniuose toliau buvo rengiami nelegalūs vaidinimai. Stanislovas ir Teresė Goesai buvo laisvų, tolerantiškų pažiūrų žmonės. Stanislovas priklausė varpininkams, vėliau – tuo metu veikusiai Lietuvos demokratų partijai. Teresė buvo socialdemokratų partijos narė. Abu Goesai buvo Lietuvos mokslo ir dailės draugijų nariai, talkino rinkti Joniškio apylinkėse liaudies meno dirbinius. Surinkti dirbiniai buvo siunčiami į Dailės draugijos, veikusios 1907–1915 m. Vilniuje (vėliau – Kaune) parodas. S. Goesas aktyviai rėmė kooperacijos idėją, įkūrė kooperacijos bendroves Joniškyje ir Žeimelyje. Teresė Goesytė mirė 1911 m. sausio 20 d. Palaidota Joniškio rajone, Lieporų kapinaitėse. Stanislovas Goesas Pirmojo pasaulinio karo metais evakavosi į Rusijos gilumą. Iš pradžių apsistojo Staraja Rusj, vėliau įsikūrė Valdajuje, kur gyveno sesuo Viktorija su šeima. Vienintelė jo gyvenimo viltis buvo išvysti po karo laisvą Lietuvą. Deja, susirgęs plaučių uždegimu 1916 m. lapkričio 7 d. mirė. Palaidotas Valdajuje. Net ir tais visuotinės suirutės laikais jo mirtis neliko nepastebėta. „Naujoji Lietuva”, ėjusi Peterburge, ir Bostone ėjusi „Ateitis” atidavė pagarbą žmogui, siekusiam Tėvynės vardan Teisybės ir Tikrybės.