Apie mus

VARNAS ADOMAS



Tapytojas, grafikas

Gimė 1879 m. sausio 2 d. Joniškyje. Mirė 1979 m. liepos 19 d. Čikagoje.

1896–1999 m. mokėsi Kauno dvasinėje seminarijoje, 1901–1903 m. Peterburge mokėsi Štiglico techninio piešimo ir Dailei skatinti draugijos mokyklose. 1903–1905 m. studijavo Krokuvos dailės akademijoje, 1908 m. baigė Ženevos aukštąją dailės mokyklą. 1909–1913 m. gyveno Zakopanėje. Nuo 1908 m. dalyvavo pirmosiose „Lietuvių dailės draugijos“ parodose Vilniuje. Nuo 1923 m. dėstė Kauno meno mokykloje. Dirbo tapybos ir grafikos srityse. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 m. gyveno Čikagoje, JAV. Personalinių parodų surengė Zakopanėje (1912), Poznanėje (1913), Klaipėdoje (1926), Kaune (1927, 1938), Joniškyje (1938), Ravensburge (Vokietija, 1948), Čikagoje (1955, 1959). 

Ankstyvieji A. Varno portretai, portretinės kompozicijos – alegoriškos, turinčios romantinių, damatinių elementų (Z. Skirgailos – 1910, „Gamtininkas ir dailininkas“ – 1911 (LDM), „Bangose“ – 1912 (LDM). Elegiškų nuotaikų peizažams („Žiema Tatruose“ – 1912, „Pavasaris“, „Žiema“ – abu 1913) įtakos turėjo Jono Stanislavskio (Jan Stanisławski) kūryba. 1914–1930 m. portretai (J. Basanavičiaus – 1914, T. Žilinsko – 1917, J. Jablonskio – 1918, O. Mašiotienės – 1930 (LDM) ir peizažai („Šv. Jokūbo bažnyčia Vilniuje“ – 1918, „Vienkiemis“ – 1920) pasižymi dekoratyvumu, ryškiomis spalvomis, stilizacija. Vėlesnieji portretai realistiniai (Tomo Naruševičiaus, „Pranas Mašiotas rašo“ – abu apie 1921–1927, Vydūno – 1938), turi natūralizmo („Beržynėlis paežerėje“, 1938), saloniškumo elementų.
 
A. Varnas taip pat kūrė scenovaizdžius (V. Mykolaičio-Putino „Valdovas“ – 1929, K. Petrausko „Birutė“), šaržus (rinkinys „Ant politikos laktų“, 1922), pašto ženklus, banknotus, apipavidalino ir iliustravo knygų. Dailininkas domėjosi ir vertino lietuvių liaudies meną, nuotraukose užfiksavo daug nykstančių liaudies meno paminklų – kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių. 1926 m. išleido albumą „Lietuvos kryžiai“.
Paskutinio redagavimo data: 2018-08-21