Galerija

Virtualios parodos



Joniškio biblioteka dėkoja už nuotraukų siuntą dr. Valerijai Kiselienei. Tai nuotraukos iš kunigo Juozo Katino archyvo. Fotografijose užfiksuotas 1929-1932 metų Joniškio bažnytinis, kultūrinis, visuomeninis gyvenimas, žmonės, pastatai. Dauguma nuotraukų yra darytos gerai tuo metu Joniškyje žinomų fotografų K. Berzino ir J. Fišerio.

Juozas KATINAS – dramaturgas, poetas, kunigas. Gimė 1900 m. sausio 13(1) d. Graužiečiuose (Ukmergės r.). Mirė 1985 m. vasario 14 d. Kulvoje (Jonavos r.). Palaidotas Kulvos bažnyčios šventoriuje. Pradinį išsilavinimą gavo namuose, paskui baigė Ukmergės valstybinę gimnaziją. 1924–1929 m. baigė Kauno kunigų seminariją. 1929 m. gegužės 25 d. buvo įšventintas kunigu.
1929–1932 m. J. Katinas buvo vikaras Joniškyje, 1932–1933 m. tarnavo Čekiškės (Kauno r.) Švč. Trejybės parapijoje vikaru. 1933 m.  m. buvo paskirtas vikaru į Kauno arkikatedrą baziliką. Dirbdamas Kaune, kun. J. Katinas savo beletristiniais bei publicistiniais kūriniais gana aktyviai propagavo bažnyčios reikšmę, krikščioniško gyvenimo principus, tikėjimo grožį. Per gana trumpą laiką pasirodė net 5 autoriaus knygelės. Kunigas J. Katinas pagarsėjo kaip geras pamokslininkas. Neslėpė savo politinių įsitikinimų, palankumo krikščionių demokratų partijai, tuomet buvusiai opozicijoje. J. Rimbaudo slapyvardžiu paskelbė pjesių, sueiliavo poezijos, išleido 3 beletristikos knygeles. 1937 m. pasirodė 4 veiksmų tragedija „Išpažinties auka“, o 1938 m. – misterija „Vaidilutės likimas“ bei 5 veiksmų drama „Naujoji aušra“. Savo grožine kūryba siekė teigti pamatines krikščioniškojo gyvenimo tiesas, skelbti gėrio pergalę prieš blogį, šviesos – prieš tamsą.
Iš Kauno arkikatedros bazilikos J. Katinas buvo paskirtas Kurklių parapijos klebonu. Vokiečių okupacijos metais išrinktas Raudonojo Kryžiaus kasininku, rūpinosi parapijos ir bažnyčios reikalais. 1948 m. buvo areštuotas ir kaltinamas dėl to, kad, dalyvaudamas Raudonojo Kryžiaus veikloje, rėmęs „liaudies priešus“, pirmininkavęs savišalpos organizacijai ir t. t. Kunigas buvo ištremtas į Vorkutą, dirbo šachtose. Po Stalino mirties grįžo į Lietuvą. Vyskupijoje jį nuolat perkėlinėjo: buvo altarista Šiaulėnuose (1956 m.), klebonu Alėnuose, Šventybrastyje (1959-1961 m.), vėl Šiaulėnuose (1962-1965 m.), o nuo 1966 m. jau visam gyvenimui apsistojo Kulvoje.

Parengė Vijoleta Kuprevičienė



Paskutinio redagavimo data: 2020-07-07