Galerija

Kraštiečiui aktoriui Laimonui Noreikai - 90 metų



Gimė 1926 m. lapkričio 27 d. Joniškyje – mirė 2007 m. gegužės 31 d. Vilniuje.

Gimė 1926 m. lapkričio 27 d. Joniškyje – mirė 2007 m. gegužės 31 d. Vilniuje.

Lietuvos aktorius, poezijos skaitovas, visuomenės veikėjas.

Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, bet nebaigė, nes 1944 m. režisierius Borisas Dauguvietis pakvietė į Vilniaus valstybinį dramos teatrą. 1948 m. baigė LSSR dramos studiją, 1952 m. baigė Anatolijaus Lunačarskio teatro meno institutą Maskvoje.

Nuo 1947 m. vaidino kine. 1952–1959 m. Kauno muzikinio dramos teatro artistas, 1959–1963 m. Kauno dramos teatro aktorius, 1963–1998 m. LSSR valstybinio akademinio dramos teatro aktorius. 1984–1996 m. dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1988–1991 m. aktyviai dalyvavo Sąjūdžio Vilniaus grupės veikloje.

Nuo 1964 m. poezijos skaitovas. Parengtos poezijos programos: Simonas Daukantas, Julius Janonis, Vytautas Mačernis, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Marcelijus Martinaitis, Adomas Mickevičius, Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, Paulius Širvys, Pranas Vaičaitis ir kitos.   
Laimonas Noreika klasikos įgarsinimo tradicijų pradininkas. Neveltui jo anapilin išėjęs artimas bičiulis monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas aktorių buvo praminęs poezijos apaštalu.

Per keturiasdešimt metų aktorius parengė dvidešimt programų, kurias mintinai padeklamavo daugiau nei 3 tūkst. Kartų. Atgimimo metais menininkas nuolat buvo tarp žmonių, jo balsu iš naujo prabilo į tautą Maironis ir kiti tautos poetai.

Gyvenimo saulėlydyje Laimonas Noreika išgyveno dėl Lietuvos. Minėdamas savo 80-metį, aktorius dalijo paskutiniuosius savo interviu. Susitikęs su žurnalistais, menininkas su ašaromis akyse deklamavo Maironio „Trakų pilį“, šiuolaikiškai aiškindamas šio eilėraščio aktualumą: „Nėra Lietuvos, pelėsiais ir kerpėm apaugusi mūsų šlovė ir nacionalinis pasididžiavimas. Nes tautos protai ir talentai palieka gimtą kraštą...“

Palaidotas Antakalnio kapinėse.

VAIDMENYSTEATRE
•    Rebcovas (Maksimas Gorkis, „Priešai“),
•    Ragūnas (Juozas Grušas, „Herkus Mantas“),
•    Prozorovas, Gajevas (Antonas Čechovas, „Trys seserys“),
•    Dausprungas, Masalskis, Mažvydas, Piladas (Justinas Marcinkevičius, „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, „Prometėjas“, „Ikaras“,
•    Viktoras, Francas (Arturas Mileris, „Kaina“),
•    Lyras (Viljamas Šekspyras, „Karalius Lyras“) ir kt.
KINE
•    1947 m. – Juozas – „Marytė“, rež. Vera Strojeva
•    1966 m. – Aleksynas, redaktorius – „Laiptai į dangų“, rež. Raimondas Vabalas
•    1967 m. – Aitvaras – „Niekas nenorėjo mirti“, rež. Vytautas Žalakevičius
•    1968 m. – Rozenbergas – „Moabito sąsiuvinis“ (Моабитская тетрадь), rež. Leonidas Kvinichidzė, Lenflm
•    1968 m. – Inteligentas – „Jausmai“, rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius
•    1968 m. – „Baltieji debesys“ (Белые тучи), rež. Rolanas Sergijenko, A. Dovženkos k/s
•    1968 m. – Hofmanas – „Farhado žygdarbis“ (Подвиг Фархада), rež. Albertas Chačaturovas, Uzbekfilm
•    1968 m. – Nikolsas – „Ne sezono metas“ (Мёртвый сезон), rež. Savva Kulišas, Lenfilm
•    1969 m. – Abstas – „Daktaro Absto eksperimentas“ (Эксперимент доктора Абста), rež. Antonas Timonyšinas, A. Dovženkos k/s
•    1969 m. – „Apysaka apie čekistą“ (Повесть о чекисте), rež. Borisas Durovas, Stepanas Pučinianas, Odesos kino studija
•    1969 m. – „Trigubas patikrinimas“, rež. Aloyzas Brenčas, Rygos kino studija
•    1969 m. – „Annos laimė“, rež. Jurijus Rogovas, Lenfilm
•    1970 m. – „Šūviai griuvėsiuose“, rež. Vitalijus Četverikovas, Belarusfilm
•    1971 m. – „Lobių sala“ (Остров сокровищ), rež. Jevgenijus Fridmanas, M. Gorkio kino studija
•    1971 m. – „Visa karaliaus kariauna“, rež. Michailas Kozakovas, Naumas Ardašnikovas, Baltarusijos TV
•    1971 m. – „Misija Kabule“, rež. Leonidas Kvinichidzė, Lenfilm
•    1972 m. – „Susirėmimas“, rež. Stepanas Pučinianas, Odesos kino studija
•    1972 m. – „Paskutinis fortas“, rež. Vasile Breskanu, Moldova-film
•    1972 m. – „Berniūkščiai – geri žmonės“, rež. Vasile Breskanu, Moldova-film
•    1973 m. – „Atversta knyga“, rež. Vladimiras Fetinas, Viktoras Titovas, Lenfilm
•    1974 m. – Ilgūnas – „Paskutinė žiemos diena“, rež. Vladimiras Grigorjevas, Lenfilm
•    1974 m. – „Nuotykiai žemėje ir padangėje“, rež. Igoris Vetrovas, A. Dovženkos kino studija
•    1975 m. – Budrys – „Trijų valandų sustojimas“, rež. Aleksandras Svetlovas, Mosfilm
•    1976 m. – Mykolas Džiugas – „Sodybų tuštėjimo metas“, rež. Almantas Grikevičius
•    1977 m. – „Penkios sekundės iki katastrofos“, rež. Anatolijus Ivanovas, A. Dovženkos kino studija
•    1977 m. – „Kančių keliai“, rež. Vasilijus Ordinskis, Mosfilm
•    1978 m. – „Veidas taikinyje“, rež. Almantas Grikevičius
•    1978 m. – „Stikliniai karoliai“, rež. Igoris Nikolajevas, M. Gorkio kino studija
•    1979 m. – „Santa Esperansa“, rež. Sebastijanas Alarkonas, Mosfilm
•    1979 m. – „Tas fantastiškas pasaulis“, rež. Tamara Pavliučenko, Viktoras Spiridonovas, Antonina Zinovjeva, SSRS Centrinė televizija
•    1981 m. – „Atsakomasis ėjimas“ (Ответный ход), rež. Michailas Tumanišvilis, Mosfilm
•    1981 m. – „Džanas-amerikonas“ – „Faktas“, rež. Almantas Grikevičius
•    1981 m. – „Gruodžio 20-oji“ (20-е декабря), televizijos serialas, rež. Grigorijus Nikulinas, Lenfilm
•    1983 m. – „Aukcionas“ (Аукцион), rež. Valerijus Kurykinas, Mosfilm
•    1985 m. – „Amžiaus kontraktas“ (Контракт века), rež. Aleksandras Muratovas, Lenfilm
•    1987 m. – Poliakovas – „Vizitas pas Minotaurą“ (Визит к Минотавру), rež. Eldoras Urozbajevas, M. Gorkio kino studija
•    1989 m. – „Beldimas į duris“ (Стук в дверь), rež. Klimentas Chimidovas, Mosfilm
•    1992 m. – „Gangsteriai vandenyne“, rež. Stepanas Pučinianas, M. Gorkio kino studija
•    2007 m. – Bezuchovas – „Karas ir taika“ (Wojna i pokój), televizijos serialas, rež. Robertas Dornhelmas


BIBLIOGRAFIJA
•    Aktoriaus dienoraščiai: esė
•    Vidurnakčio užrašai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001.
•    Čiurlionio 16 (Dienoraščiai, atsiminimai)
•    S. Lipskis. Laimonas Noreika gyvenime, scenoje, ekrane (2007 m.)
•    J. Rutkauskienė. Laimono laimė: atsiminimai apie aktorių Laimoną Noreiką (2011 m.)
CD
•    „Poeta. Lietuvių lyriką skaito Laimonas Noreika“. Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“, Kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“ / III, 2006 m.
•    „Maironis. Lyrika. Skaito Laimonas Noreika“. Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“, Kolekcija „Lietuvių aktorių balsai“ / V, 2007 m.
APDOVANOJIMAI
•    1973 m. LSSR nusipelnęs artistas
•    1976 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas
•    1986 m. LSSR liaudies artistas
•    1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija
•    1996 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas 
•    2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis 
•    2003 m. Padėkos premija (už nuopelnus Lietuvos teatro kultūrai)

 

Informaciją paruošė Dalia Norvaišienė

L. Noreikos knygos

Straipsniai apie L. Noreiką

Plokštelės

Gyvenimo ir kūrybos akimirkos nuotraukose

Paskutinio redagavimo data: 2018-09-03