Renginiai

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Jolita Steponaitienė ir jos kolegės pasitiko svečius, papasakojo apie biblioteką, draugiją, pristatė jos veiklą. Bibliotekininkai senjorai galėjo pabendrauti tarpusavyje, prie kavos puodelio prisiminti buvusius darbus, kolegas, pasidalinti savo kasdienybės džiaugsmais ir rūpesčiais. Žinoma, visiems buvo labai smagu pasivaikščioti po renovacijos išgražėjusią nacionalinę biblioteką. Bekeliaudami po skyrius, skaityklas, prisiminė čia kažkada dirbusius kolegas, o dabartiniai darbuotojai pasakojo apie naujas veiklas, darbus, pasikeitimus. Vizualus bibliotekos pasikeitimas yra akivaizdus. Sužavėjo plačios bibliotekos erdvės, marmuro laiptai, mūsų kraštietės Jolitos Vaitkutės sukurta instaliacija „Pabudę iš knygų“. Nacionalinės bibliotekos reprezentacinę erdvę puošia iš knygų nugarėlių ir juodo popieriaus sukurti aštuonių žinomų XIX a. pabaigos – XX a. tautinio atgimimo, Lietuvai nusipelniusių asmenybių portretai. Į bibliotekos lankytojus žvelgia poetas Bernardas Brazdžionis, visuomenininkė ir publicistė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kalbininkas Jonas Jablonskis, semiotikas ir lingvistas Algirdas Julius Greimas, mokslininkė, archeologė Marija Gimbutienė, filosofas Stasys Šalkauskis, rašytojas, filosofas Vydūnas, prozininkė, dramaturgė Žemaitė. Kitais metais biblioteka švęs savo veiklos šimtmetį. Lietuvos nacionalinė biblioteka, įkurta 1919 m. Savo veiklą pradėjusi Kaune kaip Valstybinis centrinis knygynas, 1963 m. buvo perkelta į Lietuvos sostinę Vilnių. 1988 m. bibliotekai suteiktas pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo vardas, 1989 m. suteiktas Nacionalinės bibliotekos statusas. Vidutiniškai per dieną Nacionalinėje bibliotekoje apsilanko daugiau nei 1 200 lankytojų. Buvo smalsu apsilankyti ir naujame Vilniaus moderniojo meno muziejuje (MO), kurį įkūrė ir pastato statybą finansavo meno kolekcionieriai Danguolė ir Viktoras Butkai.

Vijoletos Kuprevičienės inf.