Renginiai

Latvijos valstybingumo šventė Joniškyje

  2018-11-14



Lapkričio 13 dieną Joniškio latvių draugija „Avots“ ir Jono Avyžiaus viešoji biblioteka pakvietė miestiečius į šventinį renginį „Aš esu Latvija“ („Es esmu Latvija“), skirtą Latvijos nepriklausomybės 100-mečiui.

     Latvijos valstybės paskelbimas įvyko 1918 m. lapkričio 18 d. tarp Lietuvos ir Latvijos skirtumas toks, kad lietuviai 1918 metais nepriklausomybę atkūrė, nes valstybę praeityje turėjo, o latviai pirmą kartą per savo istoriją įkūrė valstybę, nes iki tol valstybingumo neturėjo. Žinoma, patys latviai egzistavo ir anksčiau, bet juos XIII amžiuje buvo pavergę vokiečiai. Jie patyrė švedų, paskui rusų valdžią. Didžioji Latvijos dalis yra liuteronai. Tik rytinė dalis – katalikai, nes nuo XVI a. vidurio priklausė Lietuvai, o paskui Abiejų tautų Respublikai. Tačiau liuteroniškos žemės buvo geriau išsivysčiusios negu katalikiškos. Kai XIX a. viduryje Lietuvoje, buvo panaikinta baudžiava, lietuviai traukė į Kuršo guberniją ieškodami darbo fabrikuose. Latvių tautinis atgimimas prasidėjo taip pat , kaip ir lietuvių XIX a. viduryje. Latviai neturėjo rūpesčių dėl kalbos, vokiečiai latvių negermanizavo. Kunigai patys mokėsi latvių kalbos, kad galėtų juos katechizuoti. Tuo metu Lietuvoje, katalikų bažnyčioje įsigalėjo lenkų kalba. Tuos skirtumus atspindi ir mūsų valstybių himnų turinys. Latviai himne gieda: „Dieve, laimink Latviją, mūsų brangią tėvynę. Laimink ją kur latvių dukros žydi, kur latvių sūnūs dainuoja, leisk mums iš laimės šokti mūsų Latvijoje“. Jokių reikalavimų, jokio minoro. O Vincas Kudirka mūsų himne sako: „Tegu tamsumas prašalina, tegu vienybė žydi“. Himnai buvo sukurti XIX amžiaus pabaigoje kaip giesmės, kai dar nebuvo nei Latvijos, nei Lietuvos valstybių. Kūryba fiksavo to meto realijas, tai, kuo gyveno latviai ir kuo gyveno lietuviai.
     Latvijos, švenčiančios valstybės sukūrimo šimtmetį, programoje numatyta daugiau nei 800 renginių. Pagrindinė jubiliejaus žinutė – „Aš esu Latvija“. Ji sako, kad pagrindinė valstybės vertybė yra žmonės, jų darbai formuoja dabartį ir tiesia pagrindą Latvijos ateičiai. Programa paremta idėja į valstybės šventės kūrimą įtraukti visuomenę, suvienyti Latvijos gyventojus ir užsienyje gyvenančius latvius, kad jie pajaustų esantys viena bendruomenė, kurią vienija bendras identitetas ir istorija. Pagrindinės šimtmečio iniciatyvos: „Nacionalinis kostiumas kiekvienam“, „Latvijos šimtmečiui skirti latviški filmai“, „Latvijos nacionalinė enciklopedija“, 26-asis dainų festivalis, 16-asis šokių festivalis. Sukurta internetinė svetainė, kurioje sudarytas šimtmečio nuotraukų albumas iš šalies gyventojų atsiųstų nuotraukų. Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva palei valstybinę sieną buvo pasodinta 100 ąžuolų. Visą savaitę, nuo lapkričio 11-os (Lačplėsio dienos) iki 18-os, latviai nešioja į atlapus įsisegę nacionalinės vėliavos juosteles, galais į viršų, kad išeitų V raidė, simbolizuojanti pergalę. Visiems renginio svečiams latvių bendruomenės narės, pasitikdamos taip pat įsegė tokią juostelę.
     Joniškio latvių bendruomenės „Avots“ veiklą pristatė ir tautiečius su švente sveikino jos vadovė Natalija Franckaitienė. Bibliotekos skaitykloje veikia paroda „Latviai šalia mūsų“, kurioje eksponuojamos nuotraukos iš draugijos gyvenimo ir vertėjos Dzintros Elgos Irbytės-Staniulienės iš latvių kalbos verstų knygų kraitis. Solidžią rankdarbių parodą paruošė latvių bendruomenės narės. Joje puikavosi nėriniai, siuviniai iš mamų ir močiučių kraičio skrynių. Grožiu ir atlikimo kruopštumu išsiskyrė Zelmos Krupelienės pirštinės, riešinės, staltiesėlės, nertos servetėlės.
     Renginyje lankėsi ir kraštiečius latvius su valstybingumo jubiliejumi sveikino Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė. Bičiulius „Avots“ draugijos narius sveikino Joniškio „Žiemgalos“ draugijos pirmininkė Ilona Osipova, bibliotekos direktorė Jovita Šimkevičiūtė. Prisiminimais dalinosi Romualdas Franckaitis. Skambių latviškų dainų puokštę padovanojo muzikantai iš Penkulės miestelio (Duobelės rajonas) Ilzė Jansonė ir Stanislovas Jonkus.
     Šventė dar tik įsibėgėja, bet latvių draugija ne tik švenčia, bet ir dirba, kuria projektus. Pasibaigus šventiniam šurmuliui draugija „Avots“ pristatys projektą apie Joniškio krašto latvius. Internetinėje erdvėje bus patalpinta dokumentinė medžiaga apie Joniškio krašto latvių bendruomenę.

Vijoleta Kuprevičienė
Linos Šutkienės nuotr.


Paskutinio redagavimo data: 2020-12-09