Renginiai

      Dzintra nuo 2000 metų yra Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė,  nuo 2004 metų ji − Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, 2006 metais jai suteiktas meno kūrėjo statusas. Vertėjos kraityje – trisdešimt dvi vertimų knygos (grožinė ir mokslo populiarinimo literatūra) išleistos Lietuvoje ir Latvijoje.
     Humanitarinių mokslų daktarė Laura Laurušaitė apie vertėją D.E. Irbytę rašė: „Žiemgalių palikuonė ir latvių kultūros aistruolė Dz. E. Irbytė savo veikla reiškiasi kaip abiejų tautų telkėja, dialogo tarp lietuvių ir latvių skatintoja, baltiškojo židinio sergėtoja Šiaurės krašte. Ji iš tų aktyvių žmonių, kurie nuolat palaiko kūrybingą aplinką, dalyvauja kraštiečių kūrybos vakaruose, savo verstų knygų sutiktuvėse ir susitikimuose su skaitytojais. Veiklumą liudija ir įsitraukimas į visuomenines organizacijas. Visada besišypsanti ir švytinti, spinduliuojanti kūrybine ir telkties energija. Tokie žmonės labai svarbūs ir reikalingi, nes suteikia aurą konkrečiam regionui, įtvirtina krašto autentiškumą“.
     Valdis Celmas, kaip renginyje pasakojo Jonas Ivanauskas,  jau anksčiau mums buvo gerai žinomas kaip baltų simbolių žinovas, išleidęs solidų veikalą „Baltų raštai ir ženklai“  (į lietuvių kalbą vertė Dzintra, išleido  „Mintis“ , 2010 metais).  2016 metais šviesą išvydusi knyga „Baltų religijos pagrindai“ ne tik apibendrino mūsų tautų prigimtinio tikėjimo ir žinojimo pamatus, bet ir itin giliai bei išsamiai juos pagrindė.
     Šiaulių rajono viešosios bibliotekos metodininkė, kraštotyrininkė Audronė Kiršinaitė  dar vertimo metu Dzintrai teikė konsultacijas dėl kelių žodžių reikšmės ir panaudojimo, ji sakė, kad vertėjos dėka lietuvių kalboje atsirado žodis „dievojauta“  (latviškai „dievestyba“).  Dzintrai išversti reikėjo ne tik etnologinius tekstus su įvairiomis sąvokomis, bet ir  eiliuotus. Vienas sodriausių ir žaviausių pavyzdžių:

„Aš mačiau Velnio močią
Obely kankliuojančią:
Penki pirštai, penki nagai,
Penkios ugnies kibirkštėlės.
Tegul guodžia velnias velnią,
Aš velnių neguosiu.“

     Literatūrologė Ilona Osipova kalbėjo, kad knyga pirmiausia sužavi poligrafine kokybe, spalvingumu, naudojantis lygiagrečiai einančiu latvišku ir lietuvišku tekstu tiesiog galima mokytis latvių kalbos. Ilona paminėjo, kad knygoje apie mūsų, baltų tautų, religines ir etnografines nuostatas kalbama pasitelkus ir mokslininkus tyrinėtojus, jų tarpe lietuvius: Mariją Gimbutienę, Juozą Girnių. Labai svarbus  knygos komponentas yra liaudies dainos, kuriose žėri liaudies išmintis, dorovinės ir dvasinės nuostatos. 
     Dzintra Elga Irbytė sakė, kad vertimui leidinių ji specialiai neieško, jie tiesiog ateina patys, kaip ir ši knyga. Pirmiausia Valdis Celms paprašė išversti straipsnį, po to jau reikėjo imtis knygos. Šiuo metu ant vertėjos darbo stalo guli vertimas apie kunigaikštį Nameisį. Tekstas jau išverstas, beliko redagavimo darbai. Būtų puiku, kad atsirastų leidykla ar rėmėjai, kurie galėtų išleisti šią svarbią Žiemgalos kraštui knygą.
     Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos moto yra portugalų rašytojo Nobelio premijos laureato José Saramago žodžiai: „Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai.“. Taigi, Dzintra Elga Irbytė-Staniulienė yra latvių literatūros atstovė Lietuvoje.