Apie mus

Šios šventės idėja priklauso Jellai Lepman. 1967 m. ji parašė atvirą laišką pasaulio skaitytojams ir paragino švęsti šią dieną. Nuo tol šventę kasmet remia kurios nors šalies IBBY skyrius. Tos šalies rašytojas parašo visuomenei laišką – kreipimąsi, o dailininkas kuria plakatą knygos ir skaitymo tema. Tekstas verčiamas į pagrindines pasaulio kalbas ir kartu su plakatu siunčiamas į visas pasaulio šalis, kuriose veikia IBBY organizacijos nacionaliniai skyriai. Kreipimasis ir plakatas tampa pagrindine Tarptautinės vaikų knygos dienos publikacija.

Laiškus skaitytojams Tarptautinės vaikų knygos dienos proga yra parašę garsiausi pasaulio vaikų rašytojai: Astrida Lindgren, Meindertas DeJongas, Katherine Paterson, Cristine Nöstlinger ir kiti.

„Skubu!.. Neturiu laiko!.. Sudie!..“ – tokių šūksnių turbūt kasdien išgirsi ne tik Lietuvoje, kuri yra pačiame Europos centre, bet ir daug kur kitur pasaulyje. Ne ką rečiau girdėti samprotaujant, kad gyvename informacijos gausos, skubos ir lėkimo amžiuje.

Bet štai paimi į rankas knygą ir pasijunti kažkaip kitaip. Knygos, matyt, turi nuostabią savybę – jos padeda neskubėti. Atsivertęs knygą ir pasinėręs į ramią jos gelmę, jau nebesibaimini, kad pašėlusiu greičiu viskas pralėks pro šalį taip nieko ir nepamačius. Imi tikėti, kad nebereikės it akis išdegus pulti prie abejotinos svarbos darbų. Knygoje viskas vyksta tyliai, tvarkingai ir iš eilės. Gal taip yra todėl, kad jos puslapiai sužymėti skaičiukais ir ramiai, švelniai migdomai šnara verčiami lapai? Knygoje praeities įvykiai ramiai susitinka su įvykiais, kurie dar tik nutiks.

Knygos pasaulis labai atviras, tikrovė jame draugiškai pasitinka išmonę, fantaziją. Ir kartais nebesupranti, kur – knygoje ar gyvenime – pastebėjai, kaip gražiai nuo sniegino stogo kapsi tirpstantys lašai ir kaip žaviai apsamanojusi kaimyno tvora. Ar iš knygos, ar tikrovėje patyrei, kad šermukšnio uogos ne tik gražios, bet ir karčios? Ar knygos pasaulyje, ar iš tikrųjų gulėjai vasarą ant žolės, paskui sėdėjai ir sukryžiavęs kojas stebėjai danguje plaukiančius debesis?

Knygos padeda neskubėti, knygos moko pastebėti, knygos kviečia, netgi verčia pasėdėti. Juk dažniausiai jas skaitome sėdomis, pasidėję ant stalo arba ant kelių, tiesa?

O ar neišgyvenote dar vieno stebuklo – kad kai skaitote knygą, knyga skaito jus? Taip taip, ir knygos moka skaityti. Jos skaito jūsų kaktą, antakius, čia pakylančius, čia nusvyrančius lūpų kampučius, bet labiausiai, žinoma, akis. O per akis jos įžvelgia… Na, juk patys žinote ką!

Neabejoju, kad knygoms ant jūsų kelių be galo įdomu. Juk skaitantis žmogus – tiek vaikas, tiek suaugėlis – jau savaime kur kas įdomesnis už tą, kuris bodisi paimti į rankas knygą, kuris, amžinai skubėdamas, neturi kada prisėsti ir nespėja daug ko pastebėti.

Tarptautinę vaikų knygos dieną palinkėkime vieni kitiems įdomių knygų. Bet taip pat – kad ir patys būtume knygoms įdomūs!