Duomenų bazės

Kaip kūnas reaguoja į įvairias infekcijas ir užkratus, taip ir mintims būtina higiena, nes neišvarytos blogos mintys gali varginti iki gyvenimo pabaigos. Autorė atvira: „Atia, suskiai!“ jos pačios ir jos vyro bendras kūrinys - "aš rašiau, Viktoras piešė". Tai - knyga apie mus, todėl kartu leisimės į kelionę apsivalymo link...

Psichologė dr. Vaiva Klimatė Evos Tombak knygą apibūdina kaip unikalų romano, savipagalbos knygos ir dienoraščio derinį. Anot jos, verčiant knygos puslapius, tarsi žvelgi į kito žmogaus gyvenimą pro rakto skylutę. Ir nors baisu, kad būsi pričiuptas, smalsumas nugali. Tiesa, ji pataria skaityti šią knygą galvojant apie save – kelti klausimus sau ir išgirsti save, o galbūt net mesti iššūkį ir išbandyti rašymą kaip pagalbos sau formą. Knygoje nėra rkonkrečių patarimų ką konkrečiai ir kaip daryti. Šiuos atsakymus reikia rasti patiems – juk mūsų vidus tai žino. Galbūt knyga padės tai sužinoti ir mūsų sąmonei.

Verslo valdymo patarėjas Saulius Jovaišas antrina – knyga „Atia, suskiai!“ atveria asmeniškas autorių gyvenimo patirtis, tačiau kalba ir apie kiekvieną iš mūsų. O juk galimybė skaitytojui atpažinti save – vienas iš kūrinio kokybės įrodymų.

Eva Tombak sako, kad abu su vyru Viktoru sąžiningai užsiėmė 33 dienų rašymo meditacija, todėl „Atia, suskiai!“ yra bendras jųdviejų kūrinys. Kiekvienas iš judviejų klausėsi savo vidinio angelo ir demono. Rezultatas – apmąstymais apie intuiciją ir baimę, muziką ir liūdesį. Eva Tombak tikisi, kad ši knyga turėtų suteikti drąsos visiems išbandyti rašymo meditaciją. Savo knygą moteris vadina užrašine – tai stebėjimų ir kasdienio pasaulio apmąstymai.