Renginiai

Tarmių popietė Kirnaičiuose

  2013-04-08



Nedidelė mūsų Lietuvėlė, bet kiek joje tarmių tarmelių! Viename kaime kaimynas su kaimynu šneka vienaip, žiūrėk – kitam, vos už kelių kilometrų, tą patį žodį taria jau kitaip. Mūsų kalba ne tik labai graži, bet ir nepaprastai vaizdinga, gyva ir unikali visame pasaulyje.

    Nedidelė mūsų Lietuvėlė, bet kiek joje tarmių tarmelių! Viename kaime kaimynas su kaimynu šneka vienaip, žiūrėk – kitam, vos už kelių kilometrų, tą patį žodį taria jau kitaip. Mūsų kalba ne tik labai graži, bet ir nepaprastai vaizdinga, gyva ir unikali visame pasaulyje.
    Ne veltui užsienio mokslo žmonės ja domisi, tyrinėja ir niekaip neperpranta lietuviškų vingrybių... Ne visada ir aukštaitis susikalbės su žemaičiu, nes  „ons muok žemaitėškā rokoutėis“, o aukštaitis „nigdi nesuprant“. Ne veltui ir 2013 – ieji metai paskelbti tarmių metais. Reikia saugoti ir puoselėti, didžiuotis ir mylėti savo krašto kalbą.
    Kovo 21-ąją Kirnaičių kultūros namai kartu su biblioteka pakvietė moksleivius į Tarmių metams skirtą popietę „Koks kelms, toki i atžela“. Apie tarmes, jų reikšmę moksleiviams papasakojo „Aušros“ gimnazijos abiturientė A. Andrašiūnaitė. Popietės dalyviai tarmiškai skaitė Mato Slančiausko užrašytus pasakojimus, anekdotus. O kaip nelengva sudėlioti pabirusias žemaitiškas patarles! Įdomu buvo ir lipdyti iš modelino lietuvišką ąsotėlį, papuošti jį gražiausiais raštais. Visi labai stengėsi, tad ąsotėliai vieni už kitus buvo dailesni, įdomesni. 
    Moksleiviams buvo skaitomi įvairūs nutikimai žemaičių, dzūkų, suvalkiečių tarmėmis  ir joniškietiška šnekta. Džiugu, kad savąją gana nesunkiai visi atspėjo. Teko gerokai pasukti galvą bei parodyti savo žinias, kokiam regionui priklauso tautiniai rūbai: kuri  prijuostė aukštaitės, o kuri  žemaitės, koks sijonų raštas tinka dzūkėms ar Klaipėdos kraštui. Teko ne tik prisiminti, bet dažnai ir tik spėti, kaip vieną ar kitą daiktą vadindavo mūsų senoliai. Kažin, ar ir suaugęs joniškietis pasakytų kas yra kiveris, zuslans, pipierniks, plocinis, trumulis... 
    Popietės pabaigoje, moksleiviai buvo apdovanoti už žinias,  pažadėjo saugoti ir mylėti savąją kalbą bei puoselėti joniškietišką tarmę.

                                                                              Gražina Andrašiūnienė

Paskutinio redagavimo data: 2018-08-03