Renginiai

Joniškiečiai – Steigiamojo Seimo nariai

  2020-04-15



Prieš šimtą metų balandžio 14-16 d. Lietuvoje vyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą. Tai buvo pirmasis Lietuvos parlamentas, išrinktas tiesioginiuose, demokratiniuose, visuotiniuose, lygiuose ir slaptuose rinkimuose. Šiuose rinkimuose dalyvavo 90 procentų visų rinkimų teisę turėjusių piliečių. Jie vyko dešimtyje apygardų, Joniškis priklausė V-tai (penktai) apygardai, kurią sudarė Šiaulių, Biržų ir Panevėžio apskritys; centras Panevėžys

Į pirmąjį posėdį išrinktieji Seimo nariai susirinko gegužės 15 dieną Kaune. Šis Seimas priėmė valstybės Konstituciją, joje pirmą kartą Lietuvos valstybės istorijoje buvo nurodyta, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kurios aukščiausioji valdžia priklauso tautai. Patvirtino Žemės reformos įstatymą, Piniginio vieneto įstatymą, kuris skelbė, kad piniginis Lietuvos vienetas yra auksu paremtas litas, Lietuvos banko įstatymą. Svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus, įvedė Lietuvoje metrinę matų, saikų ir svorių sistemą, įvedė Vidurio Europos laiką. Šiuo laikotarpiu sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių.
Steigiamojo Seimo pirmininko pareigas ėjo Aleksandras Stulginskis.
Seimą sudarė 112 narių. Jų tarpe turime penkis kraštiečius, gimusius ar kurį laiką gyvenusius ir dirbusius Joniškio krašte. Į Steigiamąjį Seimą Kauno rinkimų apygardoje buvo išrinktas iškilus mokslininkas, profesorius, visuomenininkas, politikas Vincas Čepinskis (1871 Dargaičiuose − 1940 Kaune). Jis priklausė LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) frakcijai. Vėliau dirbo Švietimo ministru Mykolo Šleževičiaus vyriausybėje, buvo vienas Lietuvos universiteto kūrimo iniciatorių. Kauno universiteto profesorius, prorektorius ir rektorius. Įkūrė eksperimentines fizikos ir fizikinės chemijos katedras.
V-oje (Panevėžio) rinkimų apygardoje buvo išrinktas Klemensas Vaitiekūnas (1888 Vaineikių kaime – 1943 Altajaus krašte). K. Vaitiekūnas buvo baigęs Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją ir medicinos studijas Tartu universitete. 1919 m. išrinktas Joniškio valsčiaus tarybos pirmininku. Steigiamajame Seime priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į krikščionių demokratų bloką. Seimo kadencijai pasibaigus tarnavo gydytoju Lietuvos kariuomenėje, buvo Šiaulių apskrities gydytojas. 1941 m. suimtas ir ištremtas į Altajaus kraštą.
Į Steigiamąjį Seimą 1920 m. rugsėjo 12 d., mandato atsisakius K. Lekeckui, pateko kitas mūsų kraštietis Kazys Zubauskas (1885 Joniškyje −1942 Sibire). Buvo nepartinis. Prieš tai 1919 m. buvo išrinktas Kretingos valsčiaus ir apskrities tarybos nariu, kurį laiką ėjo Kretingos apskrities valdybos pirmininko pareigas. Kadencijai pasibaigus vertėsi advokato praktika, redagavo 1922-1923 metais ėjusį mėnesinį bežemių, mažažemių ir smulkiųjų ūkininkų laikraštį „Artojų patarėjas“. 1941 m. suimtas ir kartu su šeima ištremtas į Sibirą. Žuvo lageryje.
Dar vienas narys, kurį laiką gyvenęs ir dirbęs Joniškyje − Juozas Žebrauskas (1888 Kremblių dvaras (Pakruojo rajonas) − mirties data nežinoma). Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V-oje (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai. Dar vaikystėje J. Žebrauskas dėl ligos neteko kojos. Mokėsi siuvėjo amato Mintaujoje (Jelgava). 1912 m. apsigyveno Žeimelyje, o 1913 m. persikėlė į Joniškį. 1918 m. lapkričio 18 d. išrinktas į Joniškio miesto valdybą.
Steigiamojo Seimo narys buvo ir pedagogas, visuomenininkas Balys Žygelis (1887 Libertavos dvare (Molėtų rajonas) −1972 Kaune). Jis priklausė Lietuvos valstiečių sąjungos (LVS) frakcijai. Taip pat buvo išrinktas į II-ąjį ir III-ąjį Seimą.
Nuo 1918 m. rugsėjo Balys Žygelis dirbo pedagoginį darbą Joniškyje. Buvo išrinktas į Joniškio valsčiaus tarybą, paskirtas švietimo skyriaus vadovu. Jo pastangomis Joniškyje atidaryta dviklasė valsčiaus mokykla ir keturklasė vidurinė mokykla. Jis Joniškio apylinkėse organizavo pasipriešinimą bermontininkams, keletą kartų buvo jų suimtas. Balys Žygelis aktyviai dalyvavo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos veikloje, 1921-1933 buvo jos pirmininkas. Taip pat šios sąjungos įkurto „Spaudos Fondo“ pirmininkas (1926-1940). 1941 m. ištremtas, kalėjo Sibiro lageriuose. Po karo grįžo į Lietuvą, dirbo Kauno universitete, įvairiose įstaigose ir organizacijose.

Vijoleta Kuprevičienė



Paskutinio redagavimo data: 2020-04-15