Renginiai

Gruodžio mėnesio jubiliejinės kraštiečių sukaktys

  2020-12-09



Gruodžio mėnesį gimė lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas Juozas Norvaiša (Leonas Girinis) ir chemikas, chemijos mokslų daktaras Juozas Bubelis.

     26 d. – sukanka 105 metai, kai 1915 m. Žadvainių kaime gimė lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas Juozas Norvaiša (Leonas Girinis). J. Norvaiša mokėsi Joniškio gimnazijoje. Baigęs Kauno karo mokyklą, 1934-1940 metais tarnavo Lietuvos kariuomenėje, čia jį ir užklupo sovietinė okupacija. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Trejetą metų gyveno Vokietijoje perkeltųjų asmenų stovyklose. Vokietijoje drauge su dr. S. Čepu įsteigė lietuviškų spaudinių leidyklą „Atžalynas“.
Atvykęs į Kanadą 1947 metais tapo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva“, leidžiamo Monrealyje, redaktoriumi. Profesorė M. Danytė straipsnyje „Imigrantų kartų kaitos procesas Kanados lietuvių laikraščio „Nepriklausoma Lietuva“ pirmuoju leidimo laikotarpiu (1940–1951): istorinis ir ideologinis kontekstas“ rašė: „Pagal buhalterinius įrašus pirmas naujasis redaktorius buvo Leonas Norvaiša-Girinis, šias pareigas pradėjęs eiti 1948 m. sausio mėn. ir dirbęs iki tų pačių metų balandžio 1 d. Uolus ateistas, besilaikantis socialistinių pažiūrų, vėliau bendravęs su valstiečiais liaudininkais, Norvaiša-Girinis neturėjo redaktoriaus patirties, bet sugebėjo įsteigti Nepriklausomos Lietuvos spaudos bendrovę, kuri, kaip komercinė organizacija, turėjo daugiau galimybių uždirbti pinigų“.
Nuo 1948 metų J. Norvaiša buvo Kanados tautos fondo atstovybės steigėjas ir nuolatinis narys, tapo ir Kanados lietuvių centro tarybos vicepirmininku, nuo 1953 metų sekretoriumi. Buvo spaudos bendrovės „Nepriklausoma Lietuva“ pirmininkas ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Kanadoje centro ir Monrealio klubo pirmininkas.
1981 metais persikėlė gyventi į Torontą, bendradarbiavo „Tėviškės žiburiuose“, „Keleivyje“, Čikagos lietuvių dienraštyje „Naujienos“ ir kitur. Juozas Norvaiša pasirašinėjo Leono Girinio slapyvardžiu. Mirė 1995 metais birželio 6 dieną Toronte, palaidotas Anapilio lietuvių kapinėse.
1997 metais Vilniuje išleista Juozo Norvaišos-Leono Girinio atsiminimų ir publicistikos knyga „Mano protėvių žemė“. Knygą sudaro dvi dalys: autoriaus atsiminimai iš okupacijos ir karo metų Lietuvoje, bei įvairūs straipsniai parašyti emigracijoje. Šia knyga rėmiausi ruošdama publikaciją, nes daugelyje enciklopedinių leidinių apie mūsų kraštietį Juozą Norvaišą yra klaidinančių faktų ir netikslumų.
     28 d.− 90 metų, kai 1930 m. Rudiškiuose gimė chemikas, chemijos mokslų daktaras Juozas Bubelis. 1954 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universitetą, iki 1957 m. jame dirbo. Nuo 1957 m. dirbo Chemijos ir chemijos technologijos institute, nuo 1965-1988 m. buvo elektrolitinių lydinių laboratorijos vadovas. Parašė disertaciją apie geležies elektrocheminį nusodinimą iš sulfatinių tirpalų (1962 m.). Paskelbė straipsnių apie geležies, nikelio ir jų lydinių elektrocheminį nusodinimą, padarė šios srities išradimų. Yra kelių knygų bendraautorius: „Elektrocheminė metalų apdaila“ (1962 m.), „Blizgiosios elektrolitinės dangos“ (1969 m.), „Elektrochemijos, galvanotechnikos ir korozijos terminų žodynas“ (1985 m.) . Juozas Bubelis mirė 1988 lapkričio 13 dieną Vilniuje.

Vijoleta Kuprevičienė



Paskutinio redagavimo data: 2022-11-09