Kai Ignas pasakoja, kad fotografuoja jau septynerius metus, galima pagalvoti, kad jis jau pakankamai solidus ir patyręs fotografas. Ir tai tikra tiesa. Vaikinas yra išleidęs savo fotografijų 2021 ir 2022 metų kalendorius, surengęs net dešimt parodų, skaitmenoje sukaupęs per 40 tūkstančių nuotraukų, jis yra Tytuvėnų fotografų klubo „Žvilgsnis“ narys, aktyvus šaulys ir šaulių būrio fotografas. Ignas sako, kad „fotografuodamas supratau vieną dalyką: įkvėpimas egzistuoja, bet jis turi mus rasti dirbant. Todėl faktiškai neskaičiuoju laiko, tiesiog fotografuoju viską aplink, nuo gamtos iki portretų... Paskui stebiu kaip gaunasi...“
Ir šiam žmogui viso labo tik 16 metų, jis mokosi Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos dešimtoje klasėje. Vaikinas labai vertina savo gimnaziją, į kurią važinėja iš Kelmės. Ignas sako, kad jo niekas nesuprato, kai pasirinko kaimo gimnaziją, bet: „miestelio mokyklos mokytojai, moksleiviai yra kardinaliai kitokie, visomis gerosiomis prasmėmis“.
Vaikinui mokytis sekasi ir patinka, bet kokį gyvenimo kelią ateityje pasirinks dar negalvoja. Gal bus fotografu, gal architektu, kurių giminėje yra, gal studijuos socialinius ar gamtos mokslus... Svarbiausia, kad dabar savo sūnaus veiklą palaiko ir jo gabumus puoselėja tėvai. Tačiau, kad įgyvendintų savo svajonę – įsigytų gerą fotoaparatą – Ignas taupė net trejetą metų. Tam buvo skiriami ir gimtadienių proga dovanoti pinigai, ir atliekami namų ruošos darbai.
Pristatydamas parodą „Sodybų tuštėjimo metas“, Ignas teigia, kad: „jau kurį laiką esu juodai baltas žmogus. Nebijau spalvotų nuotraukų, fotografuoju, bet juodai balta fotografija yra kažkas daugiau, negu nuotrauka − savo emocija, siužetu ji daug pasako... Galiu fotografuoti tą pačią vietą daugybę kartų, tačiau išsaugotas vaizdas niekada nebus tas pats: kiekvieną kartą jis bus skirtingas, bet visada gražus, punktualus ir jaudinantis...“
Skaityklos languose dvylika Igno darbų : juodai baltos, tačiau iškalbingos fotografijos pasakoja istoriją, kiekvieną jų palydi autoriaus mintys... Paroda byloja ne tik apie tuštėjančią Lietuvą, bet ir apie viltį, kad joje auga jauni, kupini idėjų talentai.
Vijoleta Kuprevičienė
Ritos Mačiukienės nuotr.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |