Apie mus

     Nors Joniškio biblioteka negali pasigirti erdviomis patalpomis, tačiau vieta mylimo rašytojo ekspozicijai buvo surasta ir bibliotekos antrajame aukšte Skaitytojų aptarnavimo skyriuje pastatyti baldai iš Jono Avyžiaus buto: knygų sekcija, ant grindų patiestas kilimas, ant jo − didelis rašomasis stalas ir krėslas, ant stalo, kaip ir jo darbo metais, stovi rašomoji mašinėlė „Littera“, stalinė lempa, marmurinis rašalinės komplektas, padovanotas rašytojo uošvio, 1999 metų stalinis kalendorius atverstas ties paskutine Jono Avyžiaus gyvenimo diena – liepos 7 d.
Knygų sekcija, žinoma, pilna knygų. Tiek paties rašytojo knygos: debiutinė jo knyga „Pirmosios vagos“ (1848), vaikiškos knygelės, garsieji romanai „Kaimas kryžkelėje“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Chameleono spalvos“ ir kiti leidiniai išleisti daugiatūkstantiniais tiražais įvairiomis pasaulio kalbomis: anglų, vokiečių, hindi, arabų, armėnų, rumunų, estų ir kt. Ekspozicijoje saugomi J. Avyžiui įteikti „LTSR respublikinės premijos“ 1965 ir 1971 metų diplomai.
     Rašytojas ir pats pirko knygas, komplektavo savo biblioteką, daug knygų jis gaudavo dovanų ir iš kitų rašytojų. Iš J. Avyžiaus asmeninės bibliotekos yra ir šiuo metu seniausias Joniškio bibliotekos leidinys Adomo Mickevičiaus „Konrad Wallenrod“ lenkų kalba, išleistas 1864 m. Poznanėje. Leidinį puošia garsaus to meto dailininko Antano Zaleskio piešiniai. Irena Avyžienė papasakojo įdomią šios knygos įsigijimo istoriją: „Avyžius, 1945 m. grįžęs iš fronto, demobilizuotas, apsigyveno Vilniuje. Jonas pasakojo, kad po karo skurdžiame, alkaname Vilniuje tik turguj galėjai ką nors įsigyti, netgi knygų. Tad jis eidavo į turgų, kur pas vietinius lenkus galėjai nusipirkti ar išmainyti į duoną, kurią normuotai gaudavo „ant kortelių“, senų, netgi retų knygų. Taip jo bibliotekoje mainais už duoną atsirado ir ši knyga. 2020 m. biblioteka parengė ir įvykdė projektą „Unikalių Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos leidinių restauravimas“. Projekto metu Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje A. Mickevičiaus „Konradas Valenrodas“ buvo restauruotas.
     Didelį įspūdį palieka rašytojo rankraščiai. Ypač pirmieji, kruopščiai surašyti į sąsiuvinius ar liniuotus lapus. Tai apysaka „Meilė iš balagano“, eiliuota pjesė „Miško muzika“ (1937). Vaikinas iš Mėdginų 1936 metais storame, langeliais sąsiuvinyje surašęs romaną „Kruvinas kerštas: iš arabų gyvenimo, atvaizduojantis jų papročius“, tikriausiai net svajoti negalėjo, kad po 47 metų jo romanas „Sodybų tuštėjimo metas“ bus išleistas ir... arabų kalba.
Ekspozicijoje saugoma romano „Sodybų tuštėjimo metas“ I-ojo tomo rankraščio dalis, išmarginta taisymų, parašyta 1965−1969 m. žaliu rašalu. Rašytojas yra pasakojęs, kad rašalą renkasi pagal nuotaiką, kad jį įkvepia žalia spalva, ypač rašant vaikams.
Biblioteka turi keletą Jonui Avyžiui adresuotų laiškų: iš rašytojų Kazio Almeno, Eduardo Mieželaičio. „Mielam kolegai“ 1967 metais laišką su pagyros žodžiais, išleidus romaną „Kaimas kryžkelėje“, adresavo kitas mūsų kraštietis Marius Katiliškis. J. Avyžius palaikė ryšį, susirašinėjo su savo lietuvių kalbos mokytoja P. Jurgilaite-Pladiene, kuri jaunąjį gimnazistą ir paskatino rašyti.
Pirmieji rankraščiai atskleidžia ne tik literatūrinį jaunojo J. Avyžiaus talentą, bet ir jo aistrą krepšiniui. Tai ranka rašytas skelbimas, kviečiantis į krepšinio turnyrą, kuriame žais penki kaimai: Mėdginai, Krampiai, Pošupės, Kepaliai, Valiūnai. Leidžiamas rankraštinis „Mėdginų krepšinio žurnalas“.
Jono Avyžiaus pomėgį – bitininkystę, iliustruoja ne tik nuotraukos iš sodybos Prūdiškio kame Švenčionių rajone, kur jis turėjo keletą avilių, bet ir Petro Repšio paveikslas „Bitininkai“, padovanotas J. Avyžiui 1972 m. Kiti laisvalaikio daiktai: badmintono raketės, blizgių dėžutės, fotoaparatas „Zenit“, rodo, kad rašytojas mėgo aktyvų poilsį.
     Knygų sekcijoje eksponuojami suvenyriniai medaliai, moliniai, kaltiniai suvenyrai ir meno dirbiniai,12 austų proginių juostų, padėkos. Rašomojo stalo stalčiuose sudėti tokie labai asmeniniai daiktai kaip: dėklas su akiniais, šalikas, parkeris, puodukas, barzdaskutė, lenktinis peiliukas, odinis portfelis. Memorialinėje ekspozicijoje, kaip ir buvusiame rašytojo darbo kambaryje, ant sienos kabo tėvo portretas, yra mamos ir žmonos nuotraukos.
     Kviečiame joniškiečius aplankyti Jono Avyžiaus ekspoziciją bibliotekoje: moksleiviams yra vedamos edukacijos, pagal Kultūros paso programą galime pasiūlyti pasitikrinti žinias interaktyviame žaidime-viktorinoje „Pažink rašytoją“.

Vijoleta Kuprevičienė

Ritos Mačiukienės nuotr.