Apie mus

Premija skiriama už grožinės literatūros – prozos ar eseistikos – kūrinį, kuriame profesionaliai ir meniškai vaizduojamas Lietuvos praeities ar dabarties gyvenimas, akcentuojamos moralinės, dvasinės vertybės ir kuris išleistas per praėjusius penkerius kalendorinius metus. Pirmoji Jono Avyžiaus literatūros premija 2012 m. buvo įteikta R. Granauskui už novelių romaną „Trys vienatvės“ (2011), antroji – 2017 m. Sauliui Šalteniui už romanus „Demonų amžius“ (2014), „Žydų karalaitės dienoraštis“ (2016) ir „Basas ir laimingas“ (2016).

Premijai siūlomus kūrinius vertino Jono Avyžiaus literatūros premijos skyrimo komisija, patvirtinta Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu (2022-02-03 Nr. TP-1). Komisijos pirmininkė – Džiuljeta Maskuliūnienė – profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji tyrėja-ekspertė, nariai: Irena Aleksaitė – Lietuvos rašytojų sąjungos narė, vertėja, Vaida Aleknavičienė  – Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotoja, Aušra Lukšaitė-Lapinskienė – Joniškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė, Jovita Šimkevičiūtė – Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktorė.

Renginio pradžioje renginio vedėjas Juozas Šalkauskas perskaitė rašytojo žmonos Irenos Avyžienės laišką, kuriame rašytojo žmona dėkojo už rašytojo atminimo puoselėjimą, jo vardo garsinimą Joniškio krašte. Vėliau rašytojo Jono Avyžiaus dukterėčia Janina Valančiūtė pasidalijo prisiminimais apie rašytoją, pristatė fotonuotraukų albumą su nuotraukomis iš rašytojo gimtinės – Mėdginų kaimo. Profesorė Džiuljeta Maskuliūnienė pristatė vertinimo komisijos darbą, premijos laureatės Birutės Jonuškaitės kūrybos ypatumus.

Joniškio rajono savivaldybės meras V. Gailius, įteikdamas premiją minėjo, kad ši premija yra skiriama nuo visų joniškiečių, kurie prisimena ir puoselėja rašytojo Jono Avyžiaus atminimą.

Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Gita Vilčiauskienė sveikindama premijos laureatę nuo bibliotekos įteikė jai simbolinį suvenyrą – pelėdą, nes rašytoja jas kolekcionuoja.

Po premijos įteikimo koncertinę programą atliko Lietuvos operos solistas Liudas Mikalauskas ir pianistas, orkestro dirigentas Vytautas Lukočius.

Apie premiją ir premijai pateiktus kūrinius

Kandidatus premijai gauti galėjo siūlyti Lietuvos Respublikos kultūros, meno, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės sąjungos, bibliotekos, visuomeninės organizacijos, pavieniai asmenys, patys kūrinių autoriai.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba Jono Avyžiaus literatūros premijai gauti pasiūlė poetės, prozininkės, vertėjos Birutės Jonuškaitės romanų dilogiją „Maranta“ ir „Maestro“. Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka siūlė publicisto, keliautojo Vytauto Almanio knygą „Antrasis Žemgalių išėjimas“ (2021). Labdaros ir paramos fondas „Baltasis balandis“ siūlė Aldonos Dudonytės-Širvinskienės romaną „Kaladėlės“ (2019). Šiaulių rajono savivaldybė ir Lietuvos žurnalistų sąjunga rekomendavo rašytojo, Kuršėnų miesto garbės piliečio Stasio Lipskio grožinės prozos ir eseistikos knygas. Asociacija „Slinktys“ siūlė poeto, prozininko, vertėjo Tado Žvirinskio romaną „Manuscriptum discipuli, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ ir rašytojos Nikos Piperitos (tikr. asmenvardis – Nijolė Kazlauskienė) romaną „Gervė smėlynuose“.

Birutė Jonuškaitė-Augustinienė (g. 1959) – poetė, prozininkė, vertėja. Nuo 1994 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narė (nuo 2018 m. iki šiol eina Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pareigas). 2020 m. autorei įteikta Vlado Šlaito premija už pokalbių knygą „Laikas ir likimai“ ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premija už publicistikos kūrinius. Rekomendacijoje poetas Vladas Braziūnas teigia, kad „Birutė Jonuškaitė – įvertinta prozininkė, puiki vertėja, eseistė, publicistė, poetė. Autorė, gimusi lietuvių etninėse žemėse, dabartinėje Lenkijos teritorijoj, ne pirmi metai gilinasi į aktualius konkretaus paribio ir apskritai paribių kultūrų fenomenus, eseistės plunksna čiuopia, kelia paviršiun, atkoduoja giliausius mitus. Sieja juos su asmenine savo ir bendrąja mūsų patirtimi“. Premijai gauti pasiūlyta romanų dilogija „Maranta“ it „Maestro“ „patraukia tikslia fraze, tikslia detale, taikliu, kvapiu gyvastingu žodžiu. Romanų veiksmas vyksta daug kur, jo panorama plati, atmintis gili, apimanti ištisas kartas, bet nė minutės negali suabejoti, kad iš tikrųjų viskas vyksta – žmogaus širdy. Joje gema stiprios, kartais gal net kiek baladiškos aistros, gryninami jausmai, grūdinami charakteriai. Viskas baisiai tikra“, – teigia  V. Braziūnas.  Pasak rašytojo Vytauto Girdzijausko, „rašytoja atskleidžia ne tik lietuviškojo kaimo subtilybes ir absurdus, bet panyra į lenkiškojo, prancūziškojo, apskritai vakarietiškojo mąstymo platumas ir gilumas. <...> Nors kūrinio tekstų visuma priskirtina realizmui, bet epizodų modeliavimo, siužeto ir intrigos pynimo procese, stiliaus struktūroje ir kalbos raiškoje nestokojama modernizmo ar netgi postmodernizmo apraiškų“ (Vytautas Girdzijauskas „Naujoji Romuva, 2019, Nr. 1).

Vytautas Almanis (g. 1936) – rašytojas, publicistas, keliautojas. 2021 m. rašytojas tapo Stasės Niūniavaitės vardo literatūrinės premijos laureatu. Premijai siūlyta knyga „Antrasis žemgalių išėjimas“ – autobiografinė autoriaus knyga. Tai nepaprastas ir neįprastas pasakojimas apie pokario laikus Šiaurės Lietuvoje, senojoje žemgalių žemėje. Kraštotyrininkas Leopoldas Rozga teigia, kad „malonu skaityti naują V. Almanio knygą, kupiną meilės vaikystei, namams, įprastam kaimo sodyboje šuniukui ar penėti ir valgyti pasmerktam paršeliui. Tasai švelnus ir atsargus vaikystės vaizdavimas primena senųjų Lietuvos rašytojų kūrinius jaunimui“ (L. Rozga, 2021 m. vasario 12 d. laikraštis „Vienybė“).

Aldona Dudonytė-Širvinskienė (g. 1957) – medikė, kultūros organizatorė, visuomenininkė, literatė, leidėja. A. Širvinskienė yra literatė poetė, Anykščių rajono literatų klubo „Marčiupys“ narė ir klubo valdybos narė (nuo 2010 m.), tradicinio literatūrinio renginio Svėdasų krašte „Vaižganto skaitymai“ organizacinio komiteto narė. Premijai siūlytame romane „Kaladėlės“ akcentuojamos moralinės ir dvasinės vertybės, susipina praeities ir dabarties gyvenimas. Romane meniškai aprašoma gamta, laimi jaunas žmogus, kuris apgina savo senos giminės garbę ir kuria ateities Lietuvą.

Stasys Lipskis (g. 1941) – rašytojas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys, Kuršėnų miesto garbės pilietis. Premijai siūlytos rašytojo parašytos ir išleistos grožinės prozos ir eseistikos knygas, kuriose meniškai įtaigiai pavaizduotas žymių rašytojų (V. Mykolaičio-Putino, J. Aisčio, A. Žukausko-Vienuolio, A. Rūtos, B. Sruogos) gyvenimas. 2022 metais autorius parengė ir išleido rašytojo Jono Avyžiaus 100-mečiui skirtą knygą „Jonui Avyžiui – 100“. Knygose S. Lipskis meniniu, eseistiniu žodžiu atskleidžia žymiausių Lietuvos kūrėjų gyvenimo dramas, pateikia daugybę archyvinių detalių apie menininkų gyvenimo vingius bei tragedijas. Už menininkų kūrybos sklaidą S. Lipskis yra pelnęs Vinco Mykolaičio-Putino (2013 m. ) ir Jono Aisčio (2019 m.) literatūrines premijas.

Tadas Žvirinskis (g. 1969) – poetas, prozininkas, vertėjas. Rašo eilėraščius, smulkiąją prozą, verčia iš anglų, lenkų ir ukrainiečių  kalbų. Jo bibliografijoje – devynios autorinės poezijos ir prozos knygos, vertimai. Premijai siūlytame romane „Manuscriptum discipuli, arba Studentiška 1990–1991 metų kronika“ (išleido „Slinktys“ 2021) pateikiamas išgalvotas vilniečio, Kauno medicinos universiteto farmacijos studento 1990–1991 metų dienoraštis. Autorius labai tiksliai perteikia ano meto jauno žmogaus ir bendraamžių kalbėseną, jauseną, pomėgius ir mentalitetą. Nors pats romanas nėra socialinės ir politinės kritikos dokumentas, tačiau labai tiksliai perteikia bendrąją laikotarpio nuotaiką bei žmonių laikyseną ir elgseną tuo metu, kai buvo atkurta Lietuvos valstybės nepriklausomybės, kai rutuliojosi tragiškieji Sausio 13-osios įvykiai.

Nika Piperita (tikr. asmenvardis – Nijolė Kazlauskienė) – vieniems jau gerai žinomas, o kitiems dar tik naujai atrandamas vardas. Premijai siūlytas autorės romanas „Gervė smėlynuose“ (2021). Romano pasakojimai švelniai primena Romualdo Granausko, Juozo Apučio, Jono Avyžiaus prozišką kalbėjimą. Romane per pasakotojos prizmę profesionaliai ir meniškai vaizduojamas Lietuvos praeities ir dabarties gyvenimas. Margarita vaikystėje liudija Jono Avyžiaus „Sodybų tuštėjimo meto“ atmosferą – negalėjimą vientisai suvokti savo tapatybės, harmoniją ir disharmoniją, griūvančią archajiško žmogaus pasaulėjautą, negalėjimą įsivietinti, kuris kelia netikrumo, abejonių ir vidinio nerimo būsenas. Visas romano pasaulis skleidžiasi per subtilią, vaizdingą prizmę, tiek sodriomis, tiek pastelinėmis spalvomis tapomą vaikystės paveikslą ir subtiliomis, grakščiomis, grafiškomis linijomis piešiamą šiuolaikinę Margaritą, moterį-gervę, trupančio laiko smėlynuose.

G. Vilčiauskienės inf.

R. Mačiukienės nuotr.