Apie mus

Žygis į „Pinigų kalną“



Rugpjūčio 16 d. popietę bibliotekininkė Nida Rudienė ir nedidelis skaitytojų būrelis iš Satkūnų bibliotekos susiruošė į „Pinigų kalną“, kuris ramiai stūkso Satkūnų miške.

Pamirštas, apleistas ir sunkiai surandamas, tik gyvas legendomis ir atsiminimais. Bibliotekininkė N. Rudienė papasakojo kokiomis legendomis ir atsiminimais „Pinigų kalnas“ garsėja. Vienas jų, kaip gauti pinigų.

„Seni žmonės pasakoja, kad norint rasti užkastą lobį, naktį reikia ateiti ant „Pinigų kalno“. Dvyliktą valandą tamsoje susirasti akmenuką, įsidėti jį į burną ir tris dienas bei naktis su niekuo nekalbėti. Po trijų parų vėl dvyliktą valandą ateiti prie didžiojo akmens iš burnos išimtu akmenuku tris kartus pastuksenti į didįjį akmenį ir paprašyti: „Akmuo, akmuo, pasikelk, kalne, prasiverk, skrynia, atsidaryk. Duok pinigėlių“. Ir tai pakartoti reikia tris kartus. Esą, tada pamatysi lobį ir galėsi pasiimti, kiek paneši. Tik imti reikia greitai. Jei nespėsi išlipti iš duobės iki užgiedant pirmiesiems gaidžiams, būsi amžinai palaidotas šalia lobių skrynių, o tavo siela klajos ir neturės ramybės, kol atsiras kitas gobšuolis. „Norit – tikėkit, norit – netikėkit, bet „Pinigų kalną“ žymintis akmuo yra. ( Pasakojimai surinkti ir užrašyti Aldonos Žaliabarštienės 2002 m.).



N. Rudienės inf. ir nuotr.



Paskutinio redagavimo data: 2022-09-22