Apie mus

    Birželio 30-ąją grupė  Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos ir filialų darbuotojų lankėsi pas Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos kolegas. Su kolegomis susitikome pasidalyti darbo patirtimi, projektinės veiklos naujovėmis,  padiskutuoti apie veiklos galimybes ir perspektyvas.

    Telšių kolegos šiuo metu dirba ne itin palankiomis sąlygomis: administracija   laikinai  prisiglaudusi  Žemaitės dramos teatro 4  aukšte, o skaitytojai aptarnaujami seniūnijos patalpose.  Tačiau Telšių bibliotekininkai  gyvena šviesiomis viltimis, tikėdamiesi  2007 metais  pradėtame  renovuoti bibliotekos ir kultūros centro pastate švęsti  įkurtuves jau  kitais metais.  Šiuo metu vyksta baigiamieji renovacijos darbai, vežami ir derinami baldai. Biblioteka įsikurs gražioje kultūrinėje ir istorinėje erdvėje šalia Žemaitės dramos teatro, Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros ir  Telšių kunigų seminarijos  kaimynystėje, netoliese raibuliuojančio Masčio ežero prieigose. 
    Viešoji biblioteka turi 29 miesto ir kaimo filialus.  Kaip sakė bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė, beveik visi renovuoti, organizuoja įvairią kultūrinę, informacinę veiklą, dalyvauja projektuose. Ryškėnų filiale veikia visos bibliotekos kompiuterinio raštingumo centras, kur vyksta mokymai ne tik bendruomenei, bet ir visiems rajono bibliotekininkams.    
    Šios profesinės ir  pažintinės išvykos tikslas buvo ne tik pabendrauti  su kolegomis, bet Etnografinių regionų metų proga susipažinti su Telšių krašto etnografiniu paveldu, edukacinėmis programomis, įdomia Telšių miesto architektūra. Tarsi Lietuvos Roma, Telšiai  – miestas įsikūręs ant septynių kalvų – stebina savo grožiu, sutvarkytomis aikštėmis, ne tik  Telšių krašto, bet ir visos  Žemaitijos istorijos įprasminimu miesto architektūroje, meno kūriniuose.  Miestą garsina sutvarkytas unikalus  senamiestis,  Džiugo sūris, 900 vietų amfiteatras. Turbūt   neveltui Telšiai –  gražiai ir nuosekliai besitvarkantis  miestas –  paskelbtas 2016 metų Lietuvos kultūros sostine.  Grįždami į Joniškį, dar užsukome į etnografinį Angelų malūną, pasigrožėjome  nuostabiu gamtovaizdžiu nuo  Šatrijos kalno. 
                                                                                                                   

Violeta Vilčiauskienė