Renginiai

    Vasario 18 d. Linkaičių filiale surengta popietė „Kokia skambi kalbos gaida“, skirta Tarptautinei gimtosios kalbos dienai.

   Renginio dalyviai klausėsi Bendraminčių klubo narės Benutės Kaškelienės skaitomų eilėraščių apie gimtąją kalbą, atliko bibliotekininkės parengtas užduotis, dalijosi mintimis apie lietuvių kalbos likimą.
    Kalbos vaizdingumą, emocingumą ypač atskleidžia frazeologizmai. Susirinkusieji tuo įsitikino bandydami paaiškinti pluoštelio šių įtaigių posakių reikšmę. Nuomonės išsiskyrė dėl frazeologizmų „butos kriukis“ (ūkininko įpėdinis, kas ūkį prižiūri), „čviką išakėjo“ (primušė), „dralą duoda“ (išdykauja), „gaidžio amžius“ (senatvė). Lengvai buvo įveiktos užduotys pasakyti trumpiausius ir ilgiausius lietuvių kalbos žodžius, trumpiausią daiktavardį, įminti mįsles.
    Bibliotekininkė citavo Jono Avyžiaus premijos laureato Romualdo Granausko žodžius apie tarmę, kalbą, didįjį Lietuvių kalbos žodyną, už kurį „lietuvių tauta nieko vertingesnio ir prakilnesnio nėra sukūrusi“. Linkaitiečiai skaitytojai ypač vertina vaizdingą, gyvą, turtingą šio talentingo kūrėjo kalbą. Primintas ir išeivijos rašytojo Kosto Ostrausko teiginys, jog žodyną būtina skaityti kasdien. Bibliotekininkė trumpai papasakojo apie didžiausią XX a. lietuvių kalbotyros veikalą — 20 tomų Lietuvių kalbos žodyną, kuris pelnytai laikomas paminklu mūsų kalbai.
    Popietės dalyviai išsiaiškino, kad Klaipėdoje, prie I. Simonaitytės bibliotekos, yra išskirtinis, vienintelis pasaulyje paminklas kalbai. Jame įamžintos mirusios baltų kalbos. Granito plytelėse iškalta 40 išnykusių lietuviškų žodžių, kurie  byloja apie pareigą saugoti ir branginti kalbą. Naudodamiesi internetiniu žodynu, renginio dalyviai sužinojo, ką mūsų protėviams reiškė žodžiai „biškinas“, „žagata“, „verkšnaitis“, „ventarinė“, „bizdras“. 
    Buvo diskutuojama dėl didžiųjų miestų parduotuvių, kavinių angliškų pavadinimų. Popietė baigta mintimi, jog tik nuo mūsų visų pastangų priklauso gimtosios kalbos likimas.