Apie mus

Naujienos



Literatūros tyrinėtojas, filologijos mokslų daktaras.

Gimė 1931 m. birželio 25 d. Gasčiūnuose (Joniškio rajonas). Mirė 1987 m. balandžio 1d. Kaune, palaidotas Vilniuje.

Tėvai su ketverių metų sūnumi persikėlė į Joniškį. Čia prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, čia išmoko skaityti ir rašyti, čia visam laikui prisirišo prie knygos. Todėl Joniškį jis vadino faktiškąja ar bent antrąja savo gimtine. „... čia pradėjo busti ir formuotis pilietinė sąmonė, visuomeninis nusiteikimas, čia gimė pirmosios literatūrinės svajos, pagaliau to miesto laikraštis „Tarybinis balsas“ 1949 m. išspausdino ir pirmąjį mano kritikos rašinį“, - rašė autobiografijoje. 1977 m. baigė Joniškio vidurinę mokyklą, 1950-55 studijavo VU. Po studijų dirbo „Literatūros ir meno“ redakcijoje, Rašytojų sąjungoje, Kultūros ministerijoje, 1970-84 buvo „Vagos“ leidyklos vyr. redaktorius.

Pirmieji kritikos straipsniai ir recenzijos respublikinėje spaudoje paskelbti 1952 m., dar tebestudijuojant. Pirmoji kritikos knyga - „Laiko tiesa“ - išėjo 1960 m. Buvo labai produktyvus. Po šios knygos per šiek tiek daugiau negu ketvirtį amžiaus išleido net aštuonis literatūros kritikos ir istorijos darbus („Literatūra - gyvenimo atspindys“, 1960; „Literatūros akiračiai“, 1961; „Mintys kelyje“, 1963; „Pažangioji lietuvių kritika“, 1966; „Kritikos etiudai“, 1976; „Romano likimas, arba Liudo Vasario draugai ir priešai“, 1983; „Gyvenimo apoteozė“, 1984; „Skaitau Baltušį“, 1986), paskelbė daug straipsnių. Knygose ir straipsniuose daugiausia aktyviai reiškė tuomet viešpataujančios ideologijos nuostatas. Bemaž 15 metų vadovavęs grožinės literatūros leidyklai „Vaga“, „nemažai prisidėjo prie literatūros palikimo leidybos varžymo ir laisvesnės šiuolaikinių liet. autorių minties niveliavimo".

Paskutinio redagavimo data: 2018-08-21