Apie mus

Gimė 1916 m. gegužės 16 d. Grands Rapids mieste (JAV) lietuvių išeivių iš Joniškio šeimoje. Mirė 1993 m. sausio 2 d. Klaipėdoje.

1921 m. šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Joniškyje. E. Čepulis 1927 – 1932 m. mokėsi Joniškio gimnazijoje. 1936 m. Eduardas išvyko į Klaipėdą, ketindamas tapti jūreiviu, tačiau netikėtai jį patraukė vaidyba. 1936 – 1938 m. jis lankė Klaipėdos dramos teatro vaidybos studijas, vadovaujamas R. Juknevičiaus. Tuo pačiu metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir jūrų laivyne. Buvo laivo „Antanas Smetona“ įgulos narys. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą , E. Čepulis išvyko į Šiaulius. Čia 1941 – 1946 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. Ruošėsi palikti Lietuvą – emigruoti į JAV, tačiau buvo suimtas ir 1946 m. keletą mėnesių kalėjo Šiaulių kalėjime.

1946 m. grįžo į Klaipėdą; Klaipėdos dramos teatre prabėgo kūrybingiausi aktoriaus E. Čepulio metai. Čia jis dirbo iki 1980 m. E. Čepulis daugiausiai vaidino komedijinio žanro spektakliuose, kuriuose sukūrė nemažai raiškių charakteringų vaidmenų. Svarbesni jų : Fon Kalbas (F. Šilerio „Klasta ir meilė“, 1941), Kybartas (J. Grušo „Tėvas ir sūnus“, 1945), Neznamovas (A. Ostrovskio „Be kaltės kaltieji“, 1949), Grigutis, Kazimierėlis (K. Sajos „Septynios ožkenos“, 1957, Gaidžio pentinai“, 1964), Firsas (A. Čechovo „Vyšnių sodas“, Papagoda (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, 1973), Jogaila (B. Sruogos „Milžino paunksmė“, 1974) . E. Čepulis pastatė ir spektaklių Klaipėdos dramos teatre (J. Grušo „Tėvas ir sūnus“, 1959), dirbo su saviveiklos kolektyvais. 1966 m. buvo pristatytas nusipelniusio artisto vardui gauti, tačiau saugumas neleido šio vardo suteikti, nes buvo nepatikimas sovietinei santvarkai.