Apie mus

Monografijoje analizuojami kalbiniai ir sociolingvistiniai duomenys, surinkti iš 17-os Lietuvių kalbos atlaso (LKA) punktų, esančių pietiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraščiuose, ir iš 4-ių LKA punktų, buvusių lietuviškų salų Baltarusijoje. Tiriamosios medžiagos laikotarpis apima apie 70 metų – nuo XX a. antrosios pusės iki XXI a. pradžios.

Knygoje empirinių duomenų pagrindu atskleidžiama sociolingvistinė ir etnolingvistinė Pietryčių Lietuvos ir lietuvių kalbos salų Baltarusijoje situacija, nustatomos lietuvių kalbos tarmių traukimosi ir sunykimo aplinkybės. Remiantis vietinių gyventojų garso įrašų ir anketinių duomenų analize, apibūdinama regiono etninės sudėties kaita, nustatomos slavų kalbų išplitimo priežastys, vartojimo sritys ir mastas. Analizuojama paribio gyventojų komunikacijos ypatybė – kodų kaita. Iškeliamos pagrindinės kodų kaitos priežastys trijų gyventojų kartų diskurse. Remiantis Ramaškonių mikroarealo duomenimis, nagrinėjamos oficialioje ir neoficialioje aplinkoje vartojamų kalbų arba jų atmainų funkcijos, nustatoma, kaip ir kodėl jos (pa)kito.

Dalyvaus filologas, latvių kalbos vertėjas Ronaldas Tuomas. 

Apie Palatvės kalbų kontaktų tyrimus kalbės ir renginį ves dr. Janina Švambarytė-Valužienė.