Apie mus

GRUŠAS JUOZAS



Rašytojas, dramaturgas

Gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose (Šiaulių raj.). Mirė 1986 m. gegužės 21 d. Kaune.
Juozas Grušas 1924 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją. Gimnazijoje priklausė literatų ir menininkų būreliui „Mūza“, redagavo moksleivių leidinėlį „Ateities žiedai“. 1924-1931 m. studijavo Kauno universitete. 1928-1939 m. mokytojavo, dirbo žurnalistu. Vienas Lietuvių rašytojų draugijos steigėjų, 1937-1938 m. pirmininkas. 1941 – 1944 metais gyveno Joniškyje. 1944-1947 m. buvo Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas. 1949 m. persikėlė gyventi į Kauną ir atsidėjo kūrybiniam darbui. Pirmieji kūriniai – novelių rinkiniai „Ponia Bertulienė“ (1928), „Sunki ranka“ (1937), romanas „Karjeristai“ (1935). Sukūrė per penkiolika dramaturgijos kūrinių: „Herkus Mantas“ (1957), „Zigmantas Sierakauskas“ (1966), „Adomo Brunzos paslaptis“ (1967), „Barbora Radvilaitė“ (1972), „Pijus nebuvo protingas“ (1976), „Unija“ (1977), „Rekviem bajorams“ (1978), „Gintarinė vila“ (1979), „Mykolas Glinskis“ (1984) ir kt. Šiaulių dramos teatre pastatytos jo pjesės „Tėvas ir sūnus“ (1945), „Meilė džiazas ir velnias“ (1969). Kūrinių išversta į anglų, lenkų, vokiečių, bulgarų, vengrų ir kt. kalbas. Išleistos apie jį knygos: „Neramios šviesos pasauliai“ (sudaryt. A. Samulionis, 1976), J.Lankučio „Etiudai apie Juozą Grušą“ (1981), P.Palilionio „Svajojęs gražų gyvenimą“ (2001). Lietuvos liaudies rašytojas (1971), Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1976).
Paskutinio redagavimo data: 2018-08-21