Apie mus

SLANČIAUSKAS MATAS



Tautosakos rinkėjas, literatas

Gimė 1850 m. vasario 21 d. Trumpaičiuose (Joniškio rajonas). Mirė 1924 kovo 11 ten pat, palaidotas Rudiškiuose (Joniškio rajonas).

Baigęs Joniškio parapinę mokyklą, išmoko siuvėjo amato ir vertėsi juo visą gyvenimą. 1889 kartu su kitais įsteigė slaptą draugiją „Atgaja“ ir jai vadovavo. draugijos tikslas – gaivinti lietuvišką dvasią, platinti knygas, rinkti kraštotyros medžiagą. 1895 suimtas, nuteistas tremtimi, kurią 1896–99 praleido Rygoje. Grįžęs gyveno Trumpaičiuose, vėliau Reibiniuose, rinko tautosaką ir etnografinę medžiagą.

Užrašė ~3 tūkst. liaudies kūrinių (~800 dainų, 800 sakytinės tautosakos tekstų, 200 mįslių, ~1000 patarlių, priežodžių), parengė ~1500 etnografinių aprašų (liaudies drabužių piešinių, žaidimų, liaudies medicinos, oro spėjimų, tikėjimų, burtų ir prietarų), sukaupė daug atsiminimų, kalbos faktų, kuriuos panaudojo J. Jablonskis savo darbuose. Bendradarbiavo Aušroje, Ūkininke, Rankpelnyje, Vienybėje lietuvninkų, Tėvynės sarge, Kovoje, Skarde, Žarijoje. Parašė eilėraščių, tematika artimų liaudies jaunimo ir meilės dainoms, sudarė 1874–87 sukurtų patriotinių eilėraščių rink. Lietuvai eiliavimai, kur kalbama apie garbingą Lietuvos praeitį, tautinę priespaudą, kalbos grožį, 1905–1906 sueiliavo revoliucinės poezijos. 1907 buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos nariu bendradarbiu. Slančiausko surinkta tautosaka skelbta J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniuose, Lietuvių tautoje (1923, kn. 3, d. 2), išleisti jos rinkiniai Šiaurės Lietuvos pasakos (1974), Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai (1975).
Paskutinio redagavimo data: 2018-08-21