Galerija

Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė aktorius Eduardas Čepulis, kurio vaikystės ir ankstyvosios jaunystės metai prabėgo Joniškyje.

Eduardas Čepulis gimė 1916 m. gegužės 16 d. Juzefos ir Antano Čepulių šeimoje JAV, Mičigano valstijoje, Grands  Rapids mieste, kur tėvai buvo išvykę ieškoti darbo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Be vyriausiojo Eduardo šeimoje augo dar du broliai -Juozas ir Algirdas.

1921 m. tėvai grįžo į Lietuvą, į Joniškį, kur gyveno Eduardo seneliai Čepuliai. Tėvai pasistatė dviejų aukštų mūrinį namą Šiaulių Senojoje gatvėje. Tėvas ėmėsi verslo - nusipirko autobusą „Ford“, kuriuo kursuodavo maršrutu Joniškis- Šiauliai-Joniškis. Paaugęs Eduardas vasarą padėdavo tėvui dirbdamas konduktoriumi.

Čepulius giminystės ryšiai siejo ne tik su garsiu dailininku Adomu Varnu, bet ir su dailininke Marce Katiliūte. Julijona Varnaitė-Čepulienė buvo ne tik Eduardo, bet ir dailininkės Marcės Katiliūtės senelė. Jos namas, kuriame besimokydama Joniškyje gyveno Marcė, ir šiandien tebestovi Šiaulių Senojoje gatvėje (prie namo yra memorialinė lenta, skirta dailininkei). Pas senelę dažnai iš šalia tėvų esančio namo atbėgdavo ir mažasis Eduardas. 

E. Čepulis 1927–1932 m. mokėsi Joniškio gimnazijoje. 1936 m. jaunasis Eduardas išvyko į Klaipėdą, ketindamas tapti jūrininku. Tačiau netikėtai joniškietį patraukė vaidyba – 1936-1938 m. jis lankė Klaipėdos dramos teatro vaidybos studijas, vadovaujamas R. Juknevičiaus. Studijos jam nesutrukdė tarnauti Lietuvos kariuomenėje ir jūrų laivyne. Jūreivis E. Čepulis buvo laivo „Antanas Smetona“ įgulos narys. Po tarnybos armijoje E. Čepuliui teko paragauti ir muitininko duonos. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, E. Čepulis išvyko į Šiaulius, kur  1941-1946 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. Rengėsi palikti Lietuvą – emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Tačiau, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1946 m. buvo suimtas ir keletą mėnesių kalėjo Šiaulių kalėjime. Eduardo tėvas ir brolis Algirdas buvo ištremti į Sibirą. Tėvas ten ir mirė.

1946 m., atkūrus teatrą uostamiestyje, E. Čepulis grįžta į jį, kur  prabėgo jo, kaip aktoriaus, kūrybingiausi ir ryškiausi metai. Aktorius Klaipėdos dramos teatre dirbo iki 1980 m. (iki pensijos). E. Čepulis daugiausia vaidino komedijinio žanro spektakliuose, kuriuose sukūrė nemažai raiškių charakteringų vaidmenų. tarp kurių svarbesni: Fon kalbas (F. Šilerio „Klasta ir meilė“, 1941), Kybartas  (J. Grušo „Tėvas ir sūnus“, 1945), Neznamovas (A. Ostrovskio „Be kaltės kaltieji“, 1949), Germanas (A. Arbuzovo „Tania“, 1950), Grigutis, Kazimierėlis  (K. Sajos „Septynios ožkenos“, 1987, „Gaidžio pentinai“, 1964), Firsas (A. Čechovo „Vyšnių sodas“, 1959), Papagoda (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, 1973), Jogaila (B. Sruogos „Milžino paunksmė“, 1974). E. Čepulis pastatė ir spektaklių Klaipėdos dramos teatre (J. Grušo „Tėvas ir sūnus“, 1959), dirbo ir su saviveiklos kolektyvais. 1966 m. buvo pristatytas nusipelniusio artisto vardui gauti, tačiau saugumas neleido šio vardo suteikti, nes buvo nepatikimas sovietinei valdžiai.

Eduardas Čepulis su žmona Genovaite augino  sūnų ir dukrą. Kai mirė žmona, vaikai buvo dar maži. Tėvas vaikus augino pats, spartietiškai, nelepindamas. Sūnus Arūnas prisimena: „tėvas buvo ir mama, ir tėvas, ir draugas, ir pamotė. Dažnai vesdavosi į teatrą, pasiimdavo kartu į gastroles“.
 
Eduardas Čepulis mirė 1993 m. sausio 2 d.