Duomenų bazės

Lietuvos kaimas, pokaris. Marija ir dvi jaunesnės jos sesutės anksti netenka tėvų: pirmiau kagėbistai išsiveda tėvą, paskui ir motiną, slapsčiusią Lietuvos partizanus. Pokario negandos atskiria Mariją nuo seserų ir nubloškia į Lenkiją, iš ten - į Jungtines Valstijas, į turtingo emigranto glėbį. Regis, telieka mėgautis išsvajota laisve, tačiau taip toli gražu nėra. Mariją, kad ir kur bėgtų, ir toliau persekioja praeities šmėklos.

„Tai ne mano dangus“ – dėmesį prikaustanti šeimos istorija, kupina tragiškų įvykių ir stebuklų, paslapčių ir atradimų. Knygoje atskleidžiami sudėtingi žmogaus jausmai, audringi ir dažnai neracionalūs. Pasakojimas apima baisumus, vykusius Lietuvoje penktajame dešimtmetyje, gyvenimą pokario Bronkse, kuris reikalavo tvirtybės ir ištvermės, ir galiausiai Sovietų Sąjungos žlugimą devintajame dešimtmetyje, prie kurio prisidėjo ir Lietuva. Romane pagrindinis dėmesys skiriamas mergaitėms ir moterims, kurios kovoja už savo svajones politinės ir buitinės tironijos sąlygomis.

Nuaustas iš faktų ir rašytojos išmonės, gimė romanas, kuriame ji siekė parodyti, kaip trauma persiduoda iš kartos į kartą, net jei žmogus atsiduria už jūrų marių, Amerikoje. Autorė norėjo perteikti ir tai, kad šitų drąsių žmonių pasiaukojimas nenuėjo veltui – šiandien Lietuva jau laisva.

Poetė, rašytoja ir vertėja Laima Vincė Sruoginis gimė JAV. Už savo kūrybą yra pelniusi ne vieną Amerikos valstybinį apdovanojimą, nuo 2011 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė.