Dzintra nuo 2000 metų yra Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narė, nuo 2004 metų ji − Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė, 2006 metais jai suteiktas meno kūrėjo statusas. Vertėjos kraityje – trisdešimt dvi vertimų knygos (grožinė ir mokslo populiarinimo literatūra) išleistos Lietuvoje ir Latvijoje.
Humanitarinių mokslų daktarė Laura Laurušaitė apie vertėją D.E. Irbytę rašė: „Žiemgalių palikuonė ir latvių kultūros aistruolė Dz. E. Irbytė savo veikla reiškiasi kaip abiejų tautų telkėja, dialogo tarp lietuvių ir latvių skatintoja, baltiškojo židinio sergėtoja Šiaurės krašte. Ji iš tų aktyvių žmonių, kurie nuolat palaiko kūrybingą aplinką, dalyvauja kraštiečių kūrybos vakaruose, savo verstų knygų sutiktuvėse ir susitikimuose su skaitytojais. Veiklumą liudija ir įsitraukimas į visuomenines organizacijas. Visada besišypsanti ir švytinti, spinduliuojanti kūrybine ir telkties energija. Tokie žmonės labai svarbūs ir reikalingi, nes suteikia aurą konkrečiam regionui, įtvirtina krašto autentiškumą“.
Valdis Celmas, kaip renginyje pasakojo Jonas Ivanauskas, jau anksčiau mums buvo gerai žinomas kaip baltų simbolių žinovas, išleidęs solidų veikalą „Baltų raštai ir ženklai“ (į lietuvių kalbą vertė Dzintra, išleido „Mintis“ , 2010 metais). 2016 metais šviesą išvydusi knyga „Baltų religijos pagrindai“ ne tik apibendrino mūsų tautų prigimtinio tikėjimo ir žinojimo pamatus, bet ir itin giliai bei išsamiai juos pagrindė.
Šiaulių rajono viešosios bibliotekos metodininkė, kraštotyrininkė Audronė Kiršinaitė dar vertimo metu Dzintrai teikė konsultacijas dėl kelių žodžių reikšmės ir panaudojimo, ji sakė, kad vertėjos dėka lietuvių kalboje atsirado žodis „dievojauta“ (latviškai „dievestyba“). Dzintrai išversti reikėjo ne tik etnologinius tekstus su įvairiomis sąvokomis, bet ir eiliuotus. Vienas sodriausių ir žaviausių pavyzdžių:
„Aš mačiau Velnio močią
Obely kankliuojančią:
Penki pirštai, penki nagai,
Penkios ugnies kibirkštėlės.
Tegul guodžia velnias velnią,
Aš velnių neguosiu.“
Literatūrologė Ilona Osipova kalbėjo, kad knyga pirmiausia sužavi poligrafine kokybe, spalvingumu, naudojantis lygiagrečiai einančiu latvišku ir lietuvišku tekstu tiesiog galima mokytis latvių kalbos. Ilona paminėjo, kad knygoje apie mūsų, baltų tautų, religines ir etnografines nuostatas kalbama pasitelkus ir mokslininkus tyrinėtojus, jų tarpe lietuvius: Mariją Gimbutienę, Juozą Girnių. Labai svarbus knygos komponentas yra liaudies dainos, kuriose žėri liaudies išmintis, dorovinės ir dvasinės nuostatos.
Dzintra Elga Irbytė sakė, kad vertimui leidinių ji specialiai neieško, jie tiesiog ateina patys, kaip ir ši knyga. Pirmiausia Valdis Celms paprašė išversti straipsnį, po to jau reikėjo imtis knygos. Šiuo metu ant vertėjos darbo stalo guli vertimas apie kunigaikštį Nameisį. Tekstas jau išverstas, beliko redagavimo darbai. Būtų puiku, kad atsirastų leidykla ar rėmėjai, kurie galėtų išleisti šią svarbią Žiemgalos kraštui knygą.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos moto yra portugalų rašytojo Nobelio premijos laureato José Saramago žodžiai: „Rašytojai kuria nacionalinę literatūrą, o pasaulio literatūrą kuria vertėjai.“. Taigi, Dzintra Elga Irbytė-Staniulienė yra latvių literatūros atstovė Lietuvoje.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |