Apie mus

     Šis Joniškiui skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ dalis. Projekto tikslas – VU bibliotekoje saugomo regionų kultūros paveldo vertybių, turinčių išskirtinę svarbą Lietuvos ir jos kultūros istorijai, pristatymas. Parodą pristatė ir apie Vilniaus universiteto biblioteką papasakojo VU bibliotekos Moksliniu tyrimų ir paveldo rinkinių departamento direktorė Nijolė Klingaitė-Dasevičienė. Ji pasidžiaugė, kad turi sąsajų su Joniškiu, nes jos seneliai Simonas ir Julija Norbutai mokytojavo Joniškio gimnazijoje.
Bibliotekos darbuotojai atsivežė keturis parodinius stendus, kuriuose buvo eksponuojami tik originalūs dokumentai. O pirmąją lietuvišką knygą − Martyno Mažvydo „Katekizmą“ pavartyti galėjo visi pristatymo dalyviai! Žinoma, kad ne 1547 metų leidimą, nes šis išimamas tik du sykius per metus, bet 96 procentų tikslumu pagamintą kopiją. Kas atvežta ir sudėliota stenduose pristatė Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas.
     Ankstyviausias parodoje eksponuojamas rankraštis – tai 1619 metais sudarytas Žemaičių vyskupijos parapijų fundacinių privilegijų kodeksas su Vilniaus vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių Joniškio bažnyčios fundacinio rašto bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos rašto, kuriuo patvirtinamas Joniškio bažnyčios ir Joniškio dvaro žemių apkeitimas, nuorašais. Tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menančių rankraščių – ir XVII a. antrojoje pusėje Joniškyje sudarytas Šiaulių ekonomijos vaitijų inventorius bei Joniškio miesto antspaudu patvirtintas 1752 metų teismo sprendimas byloje dėl Joniškio miesto namų padegimo.
Taip pat buvo eksponuojami spaudiniai iš pirmųjų Vilniaus universiteto bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto, Valerijono Protasevičiaus) kolekcijų. Knygos meno atžvilgiu įdomūs spaudiniai – vienintelė žinoma Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma ypatingai puošniu įrišimu išsiskirianti XVI–XVII a. Vilniuje dirbusio knygų leidėjo Jokūbo Morkūno knyga ir 2018 m. palangiškio dailininko, poeto Vytauto Kuso sukurta knyga, oficialiai pripažinta pačia mažiausia lietuviška knyga pasaulyje ir įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Atvykusieji į parodą turės galimybę pamatyti Motiejaus Valančiaus, Maironio, Vinco Kudirkos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir kitų žymių lietuvių kultūros, meno ir visuomenės veikėjų rankraščius. Parodoje buvo rodomas rankraštis, įtraukas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Tai – XIX a. pradžios Simono Daukanto verstų pasakėčių autografas. Programos „Pasaulio atmintis“ tikslas – paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose ir bibliotekose saugomas unikalių dokumentų kolekcijas.
     Joniškiečius labiausiai sudomino žymių Joniškio krašto žmonių autografų pavyzdžiai. Tai – Joniškio mieste gimusios rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pjesės „Kalinys“ rankraštis, iš Trumpaičių kaimo kilusio lietuvių tautosakininko Mato Slančiausko surinktų liaudies dainų, giesmių ir žaidimų rankraščiai, Joniškyje gimusio dailininko Adomo Varno ir iš Svirplių kaimo kilusio gydytojo, visuomenės veikėjo Liudo Vaneikio laiškai bei Katiliškėse vaikystę ir ankstyvą jaunystę praleidusio rašytojo Mariaus Katiliškio pirmojo eilėraščių rinkinio rankraštis, Jono Avyžiaus ir Eugenijaus Matuzevičiaus laiškai.

Informaciją parengė Vijoleta Kuprevičienė