Galerija

                     XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pirmajame ketvirtyje, pastačius molinių ir mūrinių pastatų eilę, kurie suformavo aikštę ir užfiksavo jos gatvių padėtį, veikiausiai pasibaigė iki tol vykęs aikštės dinamikos procesas.

                      Jau 1895 metais aikštė ir pagrindinė gatvės buvo grįstos akmenimis, tačiau net ir geriausios ulyčios – Šiaulių bei Jelgavos – turėjo baisiai bjaurų bruką.( „Lietuvos TSR urbanistikos paminklai“, T.4.− 1981).

                      1937 metais pagrindinės Joniškio gatvės ir aikštė buvo pradėtos rekonstruoti ir grįsti jau tašytais akmenimis.

                      1939 metų lapkričio 30 d. „Lietuvos aide“ Vytautas Kasnickas rašė: „bene didžiausias iš miesto tvarkymo planų bus miesto išplanavimas. Šis darbas jau baigtas ir planas pasiųstas tvirtinti atitinkamoms įstaigoms. Pagal naująjį miesto planą turgavietė bus iškelta iš miesto centro ir čia bus įrengtas sodelis“. Deja, prasidėjo okupacija ir tik po II-ojo pasaulinio karo turgus iš miesto centro buvo iškeltas, aikštė rekonstruota ir prisodinta medžių.

„1940 m. aikštės tvarkymo projekte buvo numatyta įrengti šaligatvius, koreguoti  prie aikštės į ją sueinančių pagrindinių gatvių trąsas, padaryti kitus nežymius pakeitimus. Turgaus aikštė planuota paversti skveru. Jos šiaurinėje dalyje pakeista buvusio skvero forma. Paruošiamieji darbai pagrindinėms Joniškio gatvėms grįsti tašytais akmenimis pradėti 1937 m. Iki 1940 m. aikštė ir gatvės buvo išgrįstos arba pergrįstos. Jose įrengti šaligatviai, pasodinti medeliai. Iki 1954 metų miesto centro pagrindinės gatvės jau buvo padengtos asfaltu, tačiau per karą sugriauti pastatai dar nebuvo atstatyti, sugriautų pastatų sklypai buvo sutvarkyi ir apželdinti. 1965 m. buvo sudarytas miesto generalinis planas. Istoriškai susidaręs gatvių tinklas beveik nepakeistas“(A. Miškinis).

                      Senos ir naujos mūsų miesto nuotraukos iliustruoja aikštės paskirties keitimąsi,  urbanistinius sprendimus, atsinaujinimą. 30 nuotraukų apima laikotarpį nuo XX a. pradžios iki šių dienų.

Parengė Vijoleta Kuprevičienė