Renginiai

Šiuos žodžius XIX amžiuje pasakė lietuvių rašytojas, kultūros veikėjas, pirmojo muziejaus Lietuvoje įkūrėjas Dionizas Poška. Jis teigė, jog gėda „prigimto liežuvio“ nemokėti. Bibliotekininkė priminė, kad nuo vasario 16 iki kovo 11 d. jau aštuntą kartą ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje vyksta Lietuvių kalbos dienų renginiai mūsų kalbos grožiui ir svarbai atskleisti, o vasario 21-ąją pasaulis mini Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.

Popietėje pabrėžtas ne tik lietuvių kalbos unikalumas, archajiškumas, jos tarmių, patarmių ir šnektų įvairovė, žodyno turtingumas. Kalbėta ir apie būtinybę saugoti savo kalbą. Taip pat svarbu neįsileisti svetimybių, arba barbarizmų.

 O kaip jaučiasi mūsų kalba virtuvėje? Renginio dalyviai vardijo įvairių dažniau naudojamų virtuvės reikmenų ir įrankių, kurie buvo sudėti čia pat ant stalo, pavadinimus. Džiugina tai, kad beveik visi nuskambėję pavadinimai – taisyklingi.

Bibliotekininkė priminė, jog ši diena paskutinė, kai dar galima atiduoti savo balsą Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose, ir paragino pareikšti savo nuomonę portale alfa.lt.

Kaimo seniūnaitis Juozas Žebrauskas kalbėjo apie didžiojo lietuvių tautos švietėjo Motiejaus Valančiaus reikšmę lietuvių raštijai ir kultūrai, apie dabartinius globalaus pasaulio iššūkius kalbai. Už geras lietuvių kalbos žinias, rašto įgūdžius J. Žebrauskas jaučia dėkingumą buvusios Maironių septynmetės mokyklos mokytojai Irenai Gabrielaitienei.

 Kaimą aptarnaujantis laiškininkas Aidas su užsidegimu kalbėjo apie žodžio įtaigą ir galią, teigė, kaip svarbu kiekviename žmoguje matyti šviesą. Popietės pabaigoje Aidas perskaitė čia pat ekspromtu sukurtą eilėraštį.

Renginio dalyviams pasiūlyta išbandyti jėgas internetinėje viktorinoje „Surask patarlei pabaigą“. Pirmoji tai sėkmingai padarė Alma. Gerai sekėsi ir ktiems.

A. Stulginskienės inf.