Apie mus

   „Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“.

  Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 25 galima vadinti Joniškio krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Joniškio krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: rašytojo Jono Avyžiaus, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro Jurgio Bučo, teisininko Algirdo Gailiūno, grafiko, plakatų kūrėjo Juozo Galkaus, pulkininko leitenanto Žilvino Gaubio, habilituoto biomedicinos mokslų daktaro, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Antano Zigmanto Goštauto, režisieriaus, choro dirigento Povilo Mataičio, kino režisieriaus ir operatoriaus Kornelijaus Matuzevičiaus, pulkininko Jono Paužolio, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Armėnijoje Eriko Petriko ir kitų.
    Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.
„Asmenybei tiesiog privalomos tokios vertybės kaip patriotizmas, ištikimybė, garbė, sąžiningumas ir pasiaukojimas. Asmenybės vardą leidžia įgyti nudirbti darbai, kuriuos pripažįsta kiti asmenys“, – mano Joniškyje gimęs pulkininkas leitenantas, Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos greitojo reagavimo korpuso štabo G7 Išmoktų pamokų analizės skyriaus viršininkas Žilvinas Gaubys. 1994 m. tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjęs kariškis dalyvavo keturiose tarptautinėse misijose: du kartus – misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, po vieną kartą Basros mieste Irake ir Herato mieste Afganistane. Jis apdovanotas Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų lygmens medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos Respublikos Prezidento garbės ženklu įstojimo į NATO proga, Lietuvos Respublikos krašto apaugos ministerijos medaliu „Už tarptautines misijas“, garbės ženklu „Geležinis Vilkas“, Lietuvos kariuomenės vado lygmens medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų lygmens medalio „Už pasižymėjimą“ bronzos vainiku, o 2004 m. tapo Lietuvos kariuomenės dziudo čempionato (svorio kategorija iki 100 kg) nugalėtoju.
    Kitas krašto šviesuolis – Drąsutaičių kaime gimęs Joniškio rajono garbės pilietis, režisierius, choro dirigentas, folkloro žinovas, pedagogas, visuomenininkas Povilas Mataitis. „Didžiausiais savo asmeniniais pasiekimais laikau gyvosios autentiškų sutartinių (ir ne tik sutartinių) Lietuvoje dainavimo tradicijos atgaivinimą, jų išvedimą į pasaulio koncertinę estradą, Lietuvių folkloro teatro atliktą sutartinių propagavimo misiją, tikint, kad jos bus įtrauktos į UNESCO saugomų kultūrinių vertybių sąrašą. Lietuvių folkloro teatro įkūrimas, jo repertuaras, pagrįstas istorija, tautosaka, etnografija ir tradicine tautos kultūra, manyčiau, žymiai prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje ir jos Atgimimo“, – savo darbus apibendrina choro dirigentas. Joniškio „Aušros“ gimnaziją baigusio P. Mataičio darbai įvertinti ne vienu apdovanojimu: jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis, Šv. Kazimiero ordino garbės medalis, už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui jis apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ordinu „Už Tėvynės laisvę“, medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
    Kitas Joniškio garbės pilietis, kompozitorius Algimantas Vincentas Raudonikis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, jam įteikta Vyriausybės kultūros ir meno premija. „Didžiausiu ir svarbiausiu savo gyvenimo pasiekimu laikau kūrybinį darbą. Nuo 2003 m. Joniškio kultūros centras organizuoja Šiaulių apskrities vokalinių ansamblių festivalį-konkursą „Dainos sparnais“, skirtą mano kūrybai populiarinti, o 2011 m. šis konkursas tapo respublikiniu. 2005 m. pagal mano kurtą muziką Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pastatė vieno veiksmo šokio spektaklį „Skinsiu raudoną rožę...“, – paprašytas įvardyti svarbiausius savo darbus pasakoja kompozitorius. Svarbu paminėti, kad 2012 m. Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Joniškio meno mokykla pavadinta Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykla.
Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.
„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <...> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.
Apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius šiai knygai tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Leidėjai rudenį išleis ir specialią anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.