Renginiai

     Balandžio 21 d. bibliotekos skaitykloje pristatyta nauja Juozo Brazausko knyga apie žymią mūsų kraštietę dailininkę Marcę Katiliūte „Trumpas žydėjimas“. Biografinę apybraižą išleido „Žiemgalos leidykla“. Drauge su knygos autoriumi atvykęs „Žiemgalos“ draugijos prezidento pavaduotojas Alfredas Šimkus negailėjo gerų žodžių knygos autoriui Juozui Brazauskui, kurio bibliografijoje ne tik dvi knygos apie Marcę Katiliūtę, bet ir istorijos vadovėliai, kultūrinė publicistika. Iš viso J. Brazauskas yra parašęs, parengęs, sudaręs 62 knygas. Panevėžyje gyvenantis autorius minėjo, kad vaikystėje svajojo būti žurnalistu, studijuoti lietuvių kalbą, tačiau galų gale pasirinko istoriją, tapo mokytoju.

    Pirmoji J. Brazausko knyga apie dailininkę „Marcė Katiliūtė“ išleista 2006 metais. Autorių sudomino talentingos dailininkės gyvenimas, jos bekompromisis menininkės pašaukimo laikymasis. 
     Marcė Katiliūtė gimė Ivoškių kaime 1912 metais balandžio 24 dieną. Savo vaikystę praleido pas močiutę Julijoną Čepulienę Šiaulių senojoje gatvėje. Dabar šį namą žymi memorialinė lenta, primenanti, kad čia gyveno žymi mūsų kraštietė. Marcelė buvo labai jautri, meniškos sielos mergaitė. Mokykloje išryškėjo jos talentas piešti. 1928 metais ji baigė Joniškio vidurinės mokyklos keturias klases, vėliau mokėsi Kaune, o 1929-1935 Kauno meno mokykloje. Ją baigusi gavo atestatą su „mokytojo teisėmis“, tačiau pasirinko laisvos menininkės kelią. Marcė tikėjosi, kad baigusi studijas labai gerais pažymiais ir gavusi rekomendacijas, galės studijuoti užsienyje, ją labai traukė Paryžius. Tačiau į užsienį tęsti studijų buvo išsiųsti keli dailininkai vyrai. Komentaras buvo toks: „ji – moteris, ištekės, ir visas mokslas nueis niekais“.
     Tėvai (mama buvo mirusi, tėvas vedė antrą kartą) vertėsi sunkiai, paramos Marcė nesulaukė. 1936 metais jaunutė menininkė sutiko važiuoti į Palangą mokytojauti. Čia aplinka jai nebuvo palanki, stigo laiko kūrybai. 1937 metų sausio mėnesį ji grįžo į Kauną, pradėjo dirbti Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje. Tačiau jos pagrindinė gyvenimo mintis buvo: „juk aš esu tiek pasiryžusi ir atsidavusi menui, kad nei vargo, nei bado nebijau. Jeigu aš nustočiau to, tai vienintelis išsigelbėjimas – mirtis“.  Jautri menininkės siela neištvėrė, Marcė pasirinko mirtį. 1937 metų balandžio 5 dieną nusižudė. Ji nesulaukė žinios, kad du jos linoraižiniai  „Autoportretas“ ir „Pabusk, lietuvi“ Paryžiuje, tarptautinėje meno parodoje pelnė aukso medalį.
    Juozas Brazauskas išstudijavo, išnagrinėjo daug archyvinės medžiagos, skaitė Marcės dienoraščius,  tačiau vienareikšmiško atsakymo, kodėl dailininkė nutraukė savo gyvenimo kelią savižudybe − nėra. Kaip sakė knygos autorius, dailininkė visus atsakymus nusinešė į kapus, dabar galima tik interpretuoti, tačiau jis gerbdamas Marcės ir jos artimųjų atminimą, tiesiog negali, nenori to daryti. Viena yra aišku, kad to meto visuomenės požiūris į moterį menininkę buvo labai primityvus ir atsainus. 
    Knygos autorių Juozą Brazauską kabinęs istorikas dr. Ernestas Vasiliauskas, atkreipė dėmesį, kad Marcę Katiliūtę giminystės ryšiai sieja su kitais žymiais mūsų kraštiečiais: dailininku Adomu Varnu, aktoriumi Edvardu Čepuliu. 
    Juozą Brazauską, naujos knygos sutiktuvių proga, sveikino Joniškio rajono Gataučių pagrindinės mokyklos atstovai, buvusi šios mokyklos direktorė Vida Vingrienė. Nauju leidiniu apie kraštietę džiaugėsi ir autoriui dėkojo Joniškio kultūros bendruomenės nariai, pedagogai, literatai.
     Juozo Brazausko knygą „Trumpas žydėjimas“ galima bus paskaityti Joniškio Jono Avyžiaus bibliotekoje, autorius kelis egzempliorius paliko dovanų.

Vijoleta Kuprevičienė