Apie mus

Gimė 1922 metais gegužės 16 d. Joniškio rajone Mėdginų kaime. Mirė 1999 m. liepos 7 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.

Baigęs Mielaičių pradžios mokyklą, 1934 metais įstojo į Joniškio gimnazijos trečią klasę. Nuo 1939 metų mokslus tęsė neakivaizdiniu būdu, dirbdamas tėvų ūkyje.

Siekti aukštojo mokslo sutrukdė sovietinė okupacija ir netukus prasidėjęs karas. 1944 metais J. Avyžius buvo mobilizuotas į tarybinę armiją drauge su kitais gimtojo kaimo vaikinais. Dalyvavo mūšiuose Kurše, Latvijoje.

1945 – 1946 metais dirbo Lietuvos radijo komitete jaunimo laidelių redaktoriumi, vėliau buvo pakviestas į „Jaunimo gretų” žurnalą, o iš jo tais pačiais metais į „Tiesos” redakciją, kur dirbo beveik trejus metus. Nuo 1949 metų pradėjo profesionalo rašytojo kelią…

Už romaną „Sodybų tuštėjimo metas” J. Avyžiui 1976 m. paskirta Lenino premija – aukščiausias to meto literatūrinis apdovanojimas. Romanas išleistas daugiau nei 25 pasaulio kalbomis. Šis ir kiti romanai nusipelnė aukščiausių oficialių įvertinimų Lietuvoje, buvo leidžiami didžiuliais tiražais , ekranizuojami, tapo labiausiai skaitomomis knygomis. Laisva mintis, nuoširdi publicistika atvedė J. Avyžių į Nepriklausomybės atkūrėjų gretas, atskleidė tikrąsias jo pažiūras. 1996 m. pagal Tėvynės Sąjungos ( Lietuvos konservatorių) sąrašą jis išrinktas Seimo nariu, priklausė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijai. Dirbo Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete. Kaip vyriausias amžiumi Seimo narys, pirmininkavo pirmajam šios kadencijos parlamento posėdžiui.

Už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos kultūrai J. Avyžius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

„Pirmosios vagos” (1948), „Garbė” (1949), „Išsivadavimas” ir „Palikimas” ( 1951), „Baltieji gluosniai” bei „Žmonės ir įvykiai” ( 1954), „Butkus keršytojas” (1957), „Žmogus lieka žmogumi” ( 1960), „Į stiklo kalną” ( 1961), „Kaimas kryžkelėje” (1964), „Sodybų tuštėjimo metas” ( 1970, II tomas – 1988 – 1989), „Chameleono spalvos” ( 1978), „Degimai “ ( 1982) ; apie 20 knygų vaikams, iš jų apysakos : „Aštuonetas iš Trepsės namų”, „Bardo nuotykiai ir žygiai”, pasakų rinkiniai : „Juodažvaigždis arkliukas”, „Gėlė mažylė” ir kt.

Jau po rašytojo mirties jo žmonos I. Litvinaitės – Avyžienės pastangomis išleisti du nebaigti romanai „Ir išmuš tavo valanda” ( 2002), „Viskas praeina“ ( 2003) ir kolegų prisiminimai, publicistika, autobiografiniai fragmentai „Jonas Avyžius” (2000)

Joniškio rajono savivaldybės viešoji J. Avyžiaus biblioteka ėmėsi kraštiečio rašytojo atminimo įamžinimo iniciatyvų, 2002 metais jo gimtinėje Mėdginų kaime pastatytas stogastulpis. 2004 m. bibliotekai suteiktas Jono Avyžiaus vardas. 2005 m. biblioteka įgyvendino projektą "Ekspedicija Mėdginuose: Jono Avyžiaus vaikystės ir jaunystės takais" ir surinktos medžiagos pagrindu sukūrė filmą. 2007 m. įgyvendintas projektas "Įamžinti kūrėją meno kalba" - bibliotekos foje pasipuošė rašytojui skirtu vitražu. 2010 m. bibliotekoje įkurta memorialinė Jono Avyžiaus ekspozicija.

http://jonasavyzius.lt/