Apie mus

Gimė 1885 m. gegužės 26 d. Biržų apskrityje, tarp Papilio ir Nemunėlio, Dauguviečių k. Mirė Vilniuje 1949 m. liepos 13 d.

Mokėsi Panevėžio ir Mintaujos gimnazijose, trumpai Rygoje studijavo inžineriją, vėliau (1909 m.) baigė Peterburgo Imperatorišką teatro mokyklą. 1910-1920 m. dirbo įvairiuose Rusijos teatruose. 1920 m. grįžo į gimtuosius Biržus ir tris metus dirbo girininku. 1923 m. rudenį buvo pakviestas dirbti režisieriumi į Kaune veikusį Valstybės teatrą. 1924-1940 m. šiame teatre pastatė daug veikalų. Savo kūrybos gyvastimi Borisas Dauguvietis laikė nacionalinę dramaturgiją. Jis teigė, kad kiekvienas režisierius privalo turėti savo autorių. Jam tai buvo dramaturgas Petras Vaičiūnas, kurio kūrinius jis statė kiekvieną sezoną. Tai „Sudrumsta ramybė”, „Tuščios pastangos”, „Patriotai”, „Nuodėmingas angelas”. „Naujieji žmonės”, „Sulaužyta priesaika”, „Prisikėlimas”, „Auksinė gromata” ir kt. Bendradarbiavo ir su kitais autoriais: su Kaziu Binkiu, Augustinu Griciumi, Vincu Mykolaičiu-Putinu. Be originaliosios dramaturgijos kūrinių, statė rusų ir pasaulinę klasiką. Borisas Dauguvietis dėstė Kauno teatro vaidybos mokykloje, mokė jaunimą aktorinio meno. Paminėtina, kad jo iniciatyva įkurtas pirmasis teatro savaitraštis „7 meno dienos”. Karo metais 1941-1944 metais gyveno Joniškio rajone.

Pokario metais (1947-1949) B. Dauguvietis buvo Lietuvos dramos teatro meno vadovas ir režisierius. Savo kūrybiniais sumanymais režisūroje ir vaidyboje siekė novatoriškumo, psichologiškai pagrįstų personažų.